Juozo Tumo-Vaižganto, kurio gimtasis kaimas buvo netoli Savičiūnų, apsakymuose minimas Savičiūnų dvaras.
Parduodamas unikalus, Lietuvos kultūros paveldo registre esantis, Savičiūnų dvaras.
Nekilnojamojo turto agentūra, parduodanti dvarą, nurodo, kad Svėdasų seniūnijoje esančiam kompleksui priklauso apie 6 ha žemės sklypas, senojo dvaro pagrindinis medinis pastatas, samdinių namas, svirnas, kluonas ir kiti pastatai.
„Pagrindinis dvaras klasikinio architektūros stiliaus, su kolonomis. Bendras šio dvaro plotas apie 300 kv. m. Samdinių namas buvo pastatytas 1920 metais. Jo bendras plotas apie 120 kv. m“, – rašoma skelbime. Už šį pastatų kompleksą su žeme iš pradžių buvo prašoma 79 tūkst. 999 eurų, bet po mėnesio kaina nukrito iki 77 tūkst. 999 eurų.
Nurodoma, kad dvaro rūmai pastatyti 1940 metais. „Anykštai“ suabejojus, ar dvaras galėjo būti pastatytas Europoje jau vykstant karui, Lietuvos kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus patarėjas Arūnas Giraitis patikslino, kad iš tiesų Savičiūnų dvaras yra XVIII amžiaus vidurio.
Greičiausiai įrašas, kad rūmai statyti 1940-aisiais metais, atsirado dėl Registrų centro darbuotojų atsainumo.
Dalis dvaro pastatų pernai buvo išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo, tačiau pagrindiniam pastatui tebegalioja pirminė apsauga.
A. Giraičio nuomone, Savičiūnų dvaras yra vertingas, nes jo statybos mena dar Abiejų Tautų Respubliką. Kultūros paveldo specialisas mano, kad dvaras buvo statytas be vinių, jo konstrukcijos sutvirtintos medžio kaisčiais.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vyresnysis specialistas Tadas Žemaitis pernai „Anykštai“ apie Savičiūnų dvarą sakė:
„Įsivaizduokite – kalvio rankų darbo vinimis darytas apkalimas, profiliuotos lentutės. Nedaug mes tokių pastatų turime. Ir aplinką reikėtų atkurti – želdiniai, tvenkinys…
Būkim biedni, bet teisingi: ką į dvarą įdėsi, ar atgausi pinigus? Kiek reikia tokių atokių dvarų, kuriuos galima sukomercinti, įrengti po muziejų, lankytojų centrus, viešbučius ir kiek bus tokių žmonių, kurie galės išlaikyti tokį dvarą?“ (PIVORIENĖ S., „Nyksta Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menantis Savičiūnų dvaras“, „Anykšta“, 2025 m. gegužės 9 d., Nr 35).
Tarpukariu paskutiniu Savičiūnų dvaro savininku buvo Feliksas Laučius, Amerikoje uždirbęs pinigus ir 1926-aisiais įsigijęs dvarą. Užėjus sovietams F. Laučius buvo ištremtas į Sibirą.
Po Antrojo pasaulinio karo Savičiūnų dvaras buvo nacionalizuotas. Iki 1975 metų dvaro rūmuose veikė pradinė mokykla, jame buvo įrengti butai vietos kolūkio darbuotojams.
Po 1990-ųjų dvaras grąžintas paskutinio dvarininko vaikams, butus ten turėję gyventojai išsikraustė ir dvaro pastatai liko tušti.
Paskutinis dvaro savininkas yra Svėdasų krašto ūkininkas.
A. Giraitis „Anykštai“ sakė, kad dėl dvaro nepriežiūros su jo savininku paveldosaugininkai bandė šnekėtis, savininkui buvo skirtos ir baudos.
„Dar yra variantas atimti iš jo dvarą, teisės aktai leidžia. Bet kas iš to? Valstybė pinigų priežiūrai taip pat neturi“, – „Anykštai“ sakė Lietuvos kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinis skyrius patarėjas A. Giraitis, apie priežastis, kodėl Anykščiuose, o ir Lietuvoje nyksta vertingas kultūros paveldas – dvarai.
Po šios žiemos dar stipriau įgriuvo Savičiūnų dvaro stogas. Tik iš dvaro fasado pusės stogas tebėra lygus, medinį įėjimo į dvarą stogelį tvirtai laiko dvi kolonos, tačiau kai kurių langų stiklų vietose jau žiojėja skylės. Sugriuvę ir kiti ūkiniai dvaro pastatai.
Apleistas ir visas kadaise nemažas Savičiūnų kaimas. Kaime belikę gal tik pora dar tebegyvenamų namų. Kiti namai, tarp jų ir buvusio garsaus Aukštaitijos kanklių meistro Juozo Lašo namas, stovi tušti.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Nukryžiuotasis ne dvarą saugo, o atmintį tų, kurie čia gyveno ……
Iš kur pas anykštėnus nostalgija sovietmečiui?
Ar tai įtaka suvežtų dirbti pokariu į „Anykščių vyną „rusų? Ilgus juk dešimtmečius jie nenorėjo lietuvių kalbos pripažinti-juk mus jie „išvadavo”, buvom mat skolingi už tai.
Ar tokių laikų ilgitės, kai už neatsargiai ištartą žodį būdavo saugumui skundžiama, kai kalėdinę eglutę tėvai tik sutemus paslapčia parnešdavo vaikams, nes kaimynai rusai galėdavo paskųsti. Kaip prie bažnyčios sekdavo kas ją lanko ir svarstydavo paskui darbo kolektyvuose ar mokyklose. Ar pasiilgote eilių mėsos krautuvėj prie subproduktų?Ar neesat socialiai saugūs, ar negaunat pašalpų net ir nedirbami? Ar neesat laisvi reikšti savo mintis? Ar gal jaučiat malonumą būti po” padu” paspaustiems?
Netapatinkit kai kurių korumpuotų valdžios atstovų su savo šalimi Lietuva, bet savo veiksmais, ne verkšlenimu, siekite kad šalis ir jūs taip pat stiprėtumėte.
Svarbu yra pas lietuvius ubagus milijardai kokso uostytojui užsienyje remti. Savas paveldas ir kiti savi reikalai – nusišikt. Privažiuos indusų ir kitų azijatų kurių jau pilna, ir viską pabaigs nušluot, nereiks nei savų, nei rusų.
Kiek pinigu buvo sukista i Burbiskio dvara ,keli milijonai ES paramos ,viska perdare ir iskarto pardave kitiems ,tiesiog isidedami kelis milijonus euru sau i kisenes.Ir visi tyli ,kaip nieko nebutu buve
Dvaras kaip kultūros vertybių apsaugos politikos iliustracija realybėje. Arba kaip tas šuo ant šieno – pats neėda, bet ir kitiems neduoda. Bent įsivaizduojate, kiek tikrų paveldo objektų būtų buvę galima prikelti kad ir vietoj tų ant polių pastatytų tuščiavidurių valdovų rūmų? O jei dar ir tvarkymas būtų paprastesnis, nei tie nerealūs reikalavimai?
Labai apmaudu, kad Valstybė „neturi ” pinigų išsaugoti tai kas brangu visai Lietuvai. Bet kodėl pinigų yra daug, labai daug kariauti svetimus karus, išlaikyti atėjūnus, suteikti privilegijas ir t.t. Nėra didesnio priešo, kaip tas, kuris parsidavė svetimiems už prabangesnį gyvenimą sau. Ar su savim viską pasiimsit? Visiems vienodai 2×3m Jeigu ir gros muzika, šaudys salvės, bet negirdėsite. Tai ar verta? Naikintojai!!!
Nostalgija kankina baudziavai ? Tai kad dabar jau ne ka begeriau
Labai apmaudu, kad Valstybė „neturi ” pinigų išsaugoti tai kas brangu visai Lietuvai. Bet kodėl pinigų yra daug, labai daug kariauti svetimus karus, išlaikyti atėjūnus, suteikti privilegijas ir t.t. Nėra didesnio priešo, kaip tas, kuris parsidavė svetimiems už prabangesnį gyvenimą sau. Ar su savim viską pasiimsit? Visiems vienodai 2×3m Jeigu ir gros muzika, šaudys salvės, bet negirdėsite. Tai ar verta? Naikintojai!!!
Nusavinus dvarą galima ieškoti, kas jį perimtų sutvarkytų, prižiūrėtų. Tokius objektus galėtų perduoti paveldo entuziastams už simbolinę kainą ar pvz.nuomą 99metams, kaip kad yra pigiai daroma su valstybine žeme. Dabar už tokią kainą tikrai niekas nepirks, kas norėtų restauruoti. Todėl valstybė turi ryžtingiau imtis veiksmų, o ne tik padejuoti. Ovz.ar yra sąrašas objektų, kuriems būtų norima surast gerus šeimininkus ir išsaugoti paveldą nuo sunykimo? Ar tikrai būtina atestacija darbininkams, o gal geriau aiški metodika ir darbų priežiūra-kontrolė (nes kaip žinia, atestatai daug kur tik sugadino autentiškumą, bet atsakomybės jokios nepajuto)?
Pakol bus paveldui neprotingai apribojimai mes matysime tik paveldo liekanas.Panasiai kaip griuvėsius apleistu fermų.Tada paveldosauga sakis,na va ir UZSIBAIGE!!!! Dabar darykit ką norit.
Kas gi toki gali pirkti .Tik apdraust ir pakurt
Čia gal valstybė pasaugojo kol sugriuvo dabar bando parduot?
dar ir kalcozū laikais kiek kalvek saugaja buva duota žmanėm gyvint.
Aš tai garodyju kad rajonas galt nupirk ažu tokius pinigus ir padaryt tikrū muziejū a ne kaip pre Anykščiū tokias piliū imitacijas iš pagaliū kur da daugiau pinigū užkase unt Varutas pyliaklne skylas išgrežioji ir nieka tinai nepastati per 10-imt metū.