Partnerystės ir civilinės sąjungos įteisinimo oponentai vietoj šių institutų siūlo numatyti artimo ryšio susitarimą, kuris galiotų konkrečiose įstatymų nustatytose srityse.
Per 20 parlamentarų registravo atitinkamas Civilinio kodekso pataisas.
Jų teigimu, „dabartinis Civilinis kodeksas neišskiria santykių, kurie grindžiami ilgalaikiais tvariais socialiniais ryšiais bei giliu tarpusavio pasitikėjimu, nors socialinė realybė reikalauja juos pripažinti“.
Pagal projektą, Civiliniame kodekse būtų įteisinta nauja sąvoka – artimas ryšys.
„ Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais“, – rašoma pataisoje.
Pasak projekto autorių, tokį ryšį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
Jų teigimu, artimo ryšio sąvoka galėtų būti nustatyta Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo, Civilinio proceso kodeksuose, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kituose įstatymuose. Juose būtų sureguliuotos konkrečios situacijos, kai artimas asmuo turėtų tam tikras teises, pavyzdžiui, teisę neliudyti prieš artimąjį teisme, lankyti įkalinimo įstaigose, sužinoti apie sveikatos būklę gydymo įstaigose, palaidoti ir panašiai.
Civiliniame kodekse taip pat būtų nustatyta, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.
Šį projektą pasirašė daugiau kaip dvi dešimtys parlamentarų, tarp jų – prieš partnerystę pasisakantys konservatoriai Paulius Saudargas, Audronius Ažubalis, liberalas Ričardas Juška, „valstiečiai“ Aušrinė Norkienė, Guoda Burokienė, Arvydas Nekrošius, Ligita Girskienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės Rita Tamašunienė, Beata Petkevič.
Jų pasiūlymas yra reakcija į praėjusią savaitę registruotą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Šiuo dokumentu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
