Pasiplaukiojimas valtimi: kas leidžiama, o kas ne

Prasidėjus kalendorinei vasarai laukiame karštų dienų, kai galėsime mėgautis poilsiu prie vandens. Viena iš Lietuvos žmonių pamėgtų vasaros pramogų – plaukiojimas valtimis. Draudikai atkreipia dėmesį, kad plaukiant vandeniu būtina elgtis saugiai ir pataria, kokių elgesio taisyklių svarbu laikytis.

„Dažniausiai nelaimingi atsitikimai valtyje įvyksta tuomet, kai žmonės nedėvi apsauginių liemenių. Dabar liemenės yra lengvos ir patogios, todėl klaidinga manyti, kad jos trukdys plaukti valtimi. Liemenės neturėtų gulėti valties dugne, ypač jei plaukiate su vaikais. Išplaukiant į vandenį būtina jas apsivilkti, nes dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta staiga, ir žmogus nebespėja apsivilkti apsauginės liemenės“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, kiekvienas valtyje esantis asmuo turi vilkėti tinkamai prigludusią gelbėjimosi liemenę. „Jos būna skirtingų dydžių, pritaikomos tam tikroms vandens pramogoms, parenkamos pagal amžių ir lytį. Jei liemenė per didelė, ji gali nuslysti nuo kūno. Kita vertus, jei gelbėjimosi liemenė yra per maža, ji gali neužtikrinti pakankamo plūdrumo, kad žmogus išsilaikytų virš vandens“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Sėdant į valtį ar planuojant plaukimą vandens dviračiu, pasak V. Katilienės, svarbu patikrinti šių priemonių būklę. „Praktika rodo, kad iš anksto neapžiūrėta valtis ar vandens dviratis sezono pradžioje žmonėms sukuria itin rizikingas ir gyvybei pavojingas situacijas. Kai išplaukus vanduo ima skverbtis į valties vidų ar pažeistą vandens dviračio dalį, šios priemonės pradeda grimzti. Todėl atidi korpuso apžiūra – būtina, ji padeda išvengti tokių aplinkybių vandenyje“, – tvirtina draudikė.

Ir lietus, ir saulė – pavojingi

V. Katilienė pataria prieš išplaukiant į bet kokį vandens telkinį patikrinti informaciją apie artimiausių valandų oro sąlygas. „Kad plaukdami valtimi nepermirktume nuo lietaus, prieš kelionę svarbu pasidomėti orų prognozėmis. Jei matote, kad planuojamomis kelionės valandomis galima perkūnija, verčiau likite namuose ir nerizikuokite savo saugumu. Viena pavojingiausių vietų perkūnijos metu yra prie pat vandens telkinių. Jei esate valtyje ir staiga prasideda perkūnija, irkluokite į artimiausią krantą ir pasitraukite kuo toliau nuo vandens“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

Šeimos gydytojas Julius Dabkus pabrėžia, kad būtina tinkamai pasiruošti ir saulėtoms dienoms. „Norėdami išvengti nudegimo saulėje, pasiimkite kremą nuo saulės. Vandens paviršius padvigubina ultravioletinių spindulių kiekį, todėl rinkitės aukštesnio apsaugos indekso kremus nuo saulės. Lygiai taip pat svarbu nuo saulės apsaugoti galvą, kad kelionės metu neištiktų šiluminis smūgis. Rinkitės kuo lengvesnius ir šviesesnius drabužius, užsidėkite kepurę“, – pataria šeimos gydytojas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pakilus oro temperatūrai pabunda įvairūs vabzdžiai, tačiau labiausiai vandens pakrantėse reikėtų saugotis erkių. „Jų, nematomų plika akimi, ypač daug ilgoje pakrantės žolėje ir krūmuose. Vaistinėse yra įvairių priemonių, padedančių atbaidyti vabzdžius, tarp jų ir erkes, tačiau jos neapsaugo nuo įkandimų pasekmių. Siekiant išvengti galimo erkinio encefalito, svarbu laiku pasiskiepyti. Skiepai nuo erkinio encefalito šiuo metu yra vienintelė apsaugos nuo šios ligos priemonė“, – kalba šeimos gydytojas.

Svarbu nepervertinti jėgų

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos upėse gausu įvairiausių maršrutų, kurie tiks tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems keliautojams baidarėmis. „Pradedantiesiems saugiau pasirinkti seklesnę ir nedidelę upę, kad valčiai apvirtus galėtumėte tik pakilti ir tęsti kelionę. Naujokams prieš pradedant kelionę būtina išklausyti saugos instruktažą. Svarbu dviem naujokams nesėsti į vieną valtį“, praktiniais patarimais dalijasi V. Katilienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad itin svarbu sėkmingai praplaukti akivarus, saugiai perbristi seklumas ir susidoroti su kliūtimis, pavyzdžiui, išvirtusiais medžiais.

Pasak žalų ekspertės, žmonės dažnai išsirengia į kelionę su didesniu draugų, šeimos ar kolegų būriu. „Didesnė draugija ne tik suteiks kelionei smagumo, bet ir užtikrins saugumą įvykus nelaimei. Įvykus nelaimingam atsitikimui šalia bus žmonių, galinčių padėti ar iškviesti gelbėtojus. Pravartu iš anksto pasidalinti informacija, kas iš bendrakeleivių moka teikti pirmąją pagalbą. Laukiant greitosios pakrantėje, gali būti svarbu žinoti, kuris bičiulis ar kolega padėtų jos sėkmingai sulaukti“, – pastebi specialistė.