Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad pasiutligė išlieka viena pavojingiausių užkrečiamųjų ligų. Ji paplitusi daugiau nei 150 pasaulio šalių, ypač Azijoje ir Afrikoje. Nuo pasiutligės galima apsisaugoti, tačiau ne mažiau svarbu laiku kreiptis į medikus po gyvūno įkandimo ar įdrėskimo, vengti kontaktų su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais bei pasirūpinti augintinių vakcinacija.
Šių metų Pasaulinės pasiutligės dienos, minimos rugsėjo 28-ąją, tema – „Stiprūs kartu“ (anglų k. „Stronger Together“). Ja pabrėžiama, kad pasiutligės prevencija ir kontrolė yra bendras visuomenės sveikatos, veterinarijos ir kitų sektorių uždavinys, kurio sėkmę lemia koordinuotas bendradarbiavimas, visuomenės informuotumas ir bendros pastangos.
Dažniau nukenčia nuo šunų
Pasiutligės šaltinis – šia liga sergantys gyvūnai, kurie gali būti tiek naminiai, tiek laukiniai. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai pasiutęs gyvūnas įkanda, įdreskia ar apseilėja ir virusas su jo seilėmis patenka į žaizdą. Ypač pavojingi galvos, veido ir kaklo srities sužalojimai.
„Pasaulyje pagrindiniai pasiutligės viruso platintojai yra šunys – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su užsikrėtusiais šunimis susiję net 99 proc. žmonių pasiutligės atvejų, ypač Afrikos ir Azijos šalyse, kuriose šunų vakcinacija nuo pasiutligės ne visada yra pakankama. Vis dėlto svarbų vaidmenį viruso plitime atlieka ir laukiniai gyvūnai – įvairiuose regionuose pasiutligę platina šikšnosparniai, lapės, meškėnai, skunkai ir kiti laukiniai gyvūnai“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Nuo 1962 m. Lietuvoje užregistruota 11 žmonių pasiutligės atvejų. Šalyje paskutinis žmogaus pasiutligės atvejis užregistruotas 2007 m. – vyras pasiutlige užsikrėtė keliaudamas po Indiją, kur jam įkando šuo.
2025 m. medicinos pagalbos kreipėsi 3 255 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. 2024 m. tokių asmenų buvo 3 595, o 2023 m. – 1 489.
2025 m. daugiau nei 63 proc. (2 066) nukentėjusiųjų sužalojo šunys, beveik 31 proc. (1 003) – katės, apie 3 proc. (83) – kiti naminiai gyvūnai ir apie 3 proc. (103) – laukiniai gyvūnai. Sveiki gyvūnai sužalojo 61 proc. (1 993) besikreipusiųjų asmenų.
Gyvybę gelbsti skiepai
Įkandus ar įdrėskus bet kokiam gyvūnui, žmogus nedelsdamas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas, įvertinęs galimą užsikrėtimo pasiutlige riziką, spręs dėl pasiutligės imunoprofilaktikos.
2025 m. pasiutligės imunoprofilaktika Lietuvoje buvo skirta 1 349 asmenims – tai sudarė 42 proc. visų besikreipusiųjų. Paskiepytųjų nuo pasiutligės po patirtų traumų dalis išlieka panaši ir kasmet sudaro apie 40–50 proc. visų besikreipusiųjų.
NVSC ragina darbdavius pasirūpinti darbuotojų sveikata ir profilaktiškai paskiepyti nuo pasiutligės tuos, kuriems kyla didžiausia rizika, pavyzdžiui, veterinarijos gydytojus, miškininkus, medžiotojus, dresuotojus, gyvūnų prieglaudų ar laboratorijų darbuotojus ir kitus asmenis, galinčius turėti sąlytį su pasiutligės virusu.
Reguliari augintinių vakcinacija taip pat yra svarbi pasiutligės prevencijos priemonė. Skiepijant gyvūnus mažinama pasiutligės rizika tiek jiems, tiek žmonėms.
Kaip elgtis nukentėjus nuo gyvūno?
Jeigu įkando ar įdrėskė gyvūnas, pirmiausia žaizdą reikia kuo greičiau nuplauti vandeniu ir muilu, tuomet dezinfekuoti ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
„Gydytojui svarbu papasakoti apie įvykio aplinkybes, nurodyti, koks gyvūnas sužalojo, ar jis žinomas, kas yra jo šeimininkas ir ar gyvūnas buvo skiepytas. Gydytojas apžiūrės žaizdą ir įvertins užsikrėtimo pasiutlige riziką. Prireikus bus skirta pasiutligės imunoprofilaktika“, – paaiškina NVSC atstovė.
Jeigu galima nustatyti, koks gyvūnas sužalojo žmogų, ir surasti jo šeimininką, NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai vykdys gyvūno stebėjimą 14 dienų, kad būtų galima įsitikinti, ar gyvūnas neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas yra laukinis arba neturi šeimininko, nukentėjusiam asmeniui skiriama pasiutligės imunoprofilaktika.
Primename, kad pasireiškus klinikiniams pasiutligės simptomams, ji beveik visada yra mirtina, tačiau laiku pradėta profilaktika po kontakto su galimai užsikrėtusiu gyvūnu gali užkirsti kelią ligai.
Rudeninė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės
Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta ir sistemingai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus su susilpninta vakcina efektyviai sumažino pasiutligės paplitimą šalyje. Paskutinis gyvūno (lapės) pasiutligės atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2018 m. rudenį prie Baltarusijos pasienio. 2021 m. Lietuva pripažinta laisva nuo pasiutligės viruso cirkuliavimo šalimi.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad pradėjo rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės naudojant orlaivius. Vakcinavimas nuo pasiutligės atliekamas 50 kilometrų pasienio su kaimyninėmis šalimis – Lenkija ir Baltarusija. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta 505 000 jaukų su šia vakcina.
VMVT atkreipia dėmesį, kad jaukai su vakcina nuo pasiutligės bus išmėtomi miškuose, pievose, laukuose. Nebus išmetama virš miestų, gyvenviečių, sodybų, upių, ežerų. Tačiau gali būti, kad gyventojai gali aptikti namų valdos teritorijose jauką su vakcina ar jos likučius. Jauką gali pernešti laukiniai gyvūnai, stambūs paukščiai bei naminiai gyvūnai: katės, šunys. Vakcina yra nepavojinga augintiniams.
Radus jaukų su vakcina nuo pasiutligės negalima jų liesti, rinkti ar kitaip sunaikinti. Įtarus, kad jaukas su vakcina rastas netinkamoje vietoje, informuoti VMVT telefonu 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai) arba + 370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio), ar el. paštu info@vmvt.lt.
