• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Ketvirtadienis, 1 birželio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Paskutinysis partizanų pavasaris…

Raimondas GUOBIS
2023-05-20
Naujienos
6
Ilgamečiai, ilgaamžiai bendražygiai Prima Perylienė ir Jonas Kadžionis.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Šeštadienį, gegužės 13 dieną, įvyko Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus surengtas Anykščių krašto partizanų, jų palikuonių, artimųjų, tėvynę ir istoriją mylinčių žmonių sąskrydis. Melstasi partizanų sostine vadinamo Andrioniškio bažnyčioje, Niūronyse prisiminta partizaninio judėjimo Anykščių krašte istorija, atverta edukacijoms skirta partizaniška slėptuvė.

Šventėje dalyvavo laisvės kovotojų kapelionu tituluojamas Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, legendinis partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, didelis būrys buvusių partizanų artimųjų bei nemažas būrys patriotiškai nusiteikusių piliečių.

Partizanų pagerbimo šventės dalyviai prie Andrioniškio bažnyčios.

Andrioniškyje prie paminklo visos Aukštaitijos – Rytų Lietuvos (Kalnų) karaliaus Mindaugo srities vadui Antanui Slučkai-Šarūnui nuskambėjo narsaus, poetiškos sielos partizano Albino Milčiuko-Tigro posmai apie tėvynę Lietuvą ir jos laisvės gynėjus.

Prisimintas legendinis vadas Šarūnas. Narsus karys, kuris priešams nepasidavė gyvas, kartu su bendražygiais pasirinko mirtį ir kurio kūnas iki šiol nesurastas, jo kapas – visa Lietuva. Savos kūrybos eilėraščių apie Lietuvą ir jos gynėjus didingai padeklamavo poetas Povilas Kulvinskas. Paskaityta partizaniška malda prieš žygį ir dainuojant patriotinę dainą „Ko gi nusižvengei, bėras žirgeli…“ tvarkingai su vėliavomis priešakyje nužygiuota į šventovę.
Šv. Mišias už tėvynę Lietuvą, jos gynėjus, pokario partizanus aukojo vyskupas Jonas Kauneckas ir vietinis klebonas kun. Mindaugas Šakinis. Ekscelencija savo pamoksle apžvelgė Lietuvos kovų už laisvę istoriją nuo pat karaliaus Mindaugo, narsių ir išmintingų kunigaikščių, valdovo Vytauto Didžiojo laikų, prisiminė sukilimus prieš caro valdžią, garbingą knygnešių misiją, pažymėjo partizaninio judėjimo svarbą, daug kančių aukų ir laisvės stebuklą.

Vargonais grojo bei giesmes giedojo Almantas Spundzevičius, pamaldas vainikavęs istorine, Maironio žodžiais tobula Česlovo Sasnausko giesme „Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį, kur mūsų sodybos, kur bočių kapai…“.

Šv. Mišias už tėvynę ir jos gynėjus aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Andrioniškio klebonas Mindaugas Šakinis.

Iš Andrioniškio smagiu dulkėtu vieškeliuku per pavasariu alsuojančius šilus nukeliavome į Niūronių kaimą. Pagrindinė šventės vieta – etnografinės Arklio muziejaus sodybos, nuo gamtos negandų pastogę teikiantis erdvus senovinis klojimas, pervežtas iš žuvusio partizano Juozo Gražio – Viesulo tėviškės sodybos kaimyniniame Ramaškonių kaime. Žmonių prigužėjo daugybė, gal net du šimtai, niekas tiksliai nesuskaičiavo.

Nuskambėjus Lietuvos himnui ir įžanginiam žodžiui bei minute tylios maldos pagerbus už tėvynės laisvę žuvusius, jauniesiems šauliams ir Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokinukams suteikta garbė uždegti žvakutes ant Niūronių kaimo kapinaitėse palaidotų partizanų kapų. Sveikinimo žodį, pamokantį ir įkvepiantį poetiška vilties dvasia, ypač išryškindamas lietuvių motinų pasiaukojimą, tarė legendinis Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda – ko ne vienintelis šios dienos sulaukęs, nors ketvirtį amžiaus sovietiniuose kalėjimuose vargęs, bet vis dar šviesaus proto, jau 96 metus begyvenantis Aukštaitijos partizanas. Dar kartą į susirinkusius prabilo vyskupas J. Kauneckas, prisiminė tikinčiųjų persekiojimus sovietų laikais, dėl jo veiklos kankintą ir žalotą seserį, pabrėžė, kad stebuklingai per amžius išlikusi, Dievo globojama lietuvių tauta gyvuotų net ir atominio karo ugnyje. Žodį tarė, susirinkusius sveikino, tremtyje, Širokij Log kaime, Krasnojarsko krašte gimęs Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadas, partizano Stepono Šukio-Gaidžio iš Butėnų kaimo sūnėnas Gvidas Rutkauskas.

Minėjime dalyvavo ir nemenkas būrelis Anykščių jaunųjų šaulių.

Vienas kitą papildančių pokario istorijos tyrinėtojų duetas – Gintaras Vaičiūnas ir Raimondas Guobis – išmaniai, pasitelkę ant didelio ekrano rodomus partizaninių kovų akimirkų vaizdus, trumpai apžvelgė partizaninio judėjimo mūsų krašte istoriją nuo 1944 metų vasaros iki įsimintino 1953 m. birželio, kuomet agentų smogikų nukautas Anykščių rajono teritorijoje žuvo ko ne paskutinis partizanas Pranas Jurkėnas-Eimutis. Prisiminta tarpukario Lietuva, to meto dvasia, pasididžiavimas garbinga tautos praeitimi, tėvynę mylinčius ir net gyvybę už jos laisvę pasiryžusius paaukoti piliečius formavusi mokykla, okupacija, Antrasis pasaulinis karas, birželio sukilimas ir sovietų sugrįžimas bei partizaninio judėjimo pradžia.

Ypač pasigėrėta sėkmingais partizanų žygiais – kautynėmis Černaučyznoje, Antano Starkaus-Montės ir keliolikos partizanų surengta pasala prie vieškelio Šimonių girioje, prisiminti Ramuldavos, jis įamžintas partizaniška daina „Augino Šventoji didvyrius“, Juodgirio, Trakinių, Pasusienio, kiti svarbūs mūšiai, netektys, 1949 metų lapkričio Algimanto apygardos tragedija, partizaninės spaudos leidėjas Jurgis Urbonas-Lakštutis, kiti narsūs vyrai bei dėl tėvynės pasiaukojusios moterys.
Į pasakojimus savo liudijimais, išgyvenimais įsiterpė Niūronių krašto partizanų vado Jono Biliūno-Žolyno dukra Julė Kaminskienė, Albino Pajarsko-Bebo brolis Vladas Pajarskas, kuris jau dešimtus metus organizuoja pagarbaus atminimo bėgimo festivalį „Algimanto apygardos partizanų kovų keliais“, sesių Valevičiūčių sūnėnas, politinio kalinio sūnus Gintas Valevičius, Stasio Gimbučio-Rūko sūnėnas Valdas Gimbutis, Jono Meškausko-Caro sūnėnas Algimantas Baronas dar pagrojo gitara, padainavo savo kūrybos dainų, skirtų partizanams.

Paskaitytas stebuklu lemiamame mūšyje išlikusio partizano Jono Kemeklio-Roko sukurtas eilėraštis Viesulo būrio vyrams, kalbėjo Alberto Nakučio-Viesulo sūnus Petras Grucė, kuris pasigėrėjo šia prasminga švente, papasakojo tėčio žūties ir palaidojimo istoriją, pasidžiaugė, kad žinąs jo kapą ir nuolat aplankantis Kunigiškių sodžiaus kapinėse.

Sonata Veršelienė (dešinėje) porą samčių kareiviškos košės mielai įdėjo ir merui Kęstučiui Tubiui. Šalia S. Veršelienės – Lina Pagalienė, Romas Pačinskas ir Irutė Aleknavičienė.

Jautriai apie savo tėvelį, net šimtą metų išgyvenusį Didžiosios kovos apygardos partizaną Joną Svilainį-Liūtą kalbėjo jo dukros. Susibūrimu džiaugėsi ir buvusi pasipriešinimo dalyvė bei politinė kalinė Prima Petrylienė. Sąskrydyje dalyvavo Alberto Pakenio-Jūreivio sesuo Genė Pankevičienė, narsių partizanų ryšininkių Mieliauskaičių sesuo Genė Žarskienė, Šimonių girios partizano Juozo Kriaučiūno-Liutauro sūnus Rimantas Kriaučiūnas, Liudos Kaminskaitės-Kuosos sūnėnas Raimundas Kaminskas, Mykolo Namejūno-Rimanto sūnėnas Albinas Namejūnas ir dar nemažas būrys laisvės kovotojų giminaičių. Buvo prisimintas ir paskutinis Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas, žuvęs 1965 metų kovo 18 dieną.

Istorinę valandą užsklendė šių dienų partizaninio karo atminties akcijų prisiminimai bei minėjimų, jaunimo žygių vaizdai, ypač pabrėžiant Kraštų šilo brolijos veiklą Svėdasų krašte. O pačioje istorinės valandos pabaigoje sugiedota tėvynės meilėje vienijanti giesmė „Lietuva brangi“.
Gretimos Legų sodybos ūkiniame pastate atverta partizanų slėptuvė. Pirmasis jos ieškoti ėmėsi ir pasitelkęs kriminalinio seklio patirtį surado meras K. Tubis, o po to ir dar keletas ieškojime dalyvauti panorusių.

Įdomu, kad slėptuvė įrengta remiantis režisieriaus Vytauto V. Landsbergio vaidybine juosta „Poetas“ – filmuojant paimtos naudotos bunkerio sienų dekoracijos. Slėptuvė neįprastai erdvi, iš dviejų nemažų, neįprastai aukštų patalpų, tačiau suteikia šių laikų žmogui įspūdį apie pokario metų gyvenimą bei pasipriešinimą okupantams. Pažymėtina, kad pokario kovas primenančioms edukacinėms programoms „Ir tada buvo Žalgiris“ muziejininkai beveik dešimtmetį naudojo šile prie kapinaičių įrengtą požeminį bunkerį. Naujasis partizaninį karą menantis objektas, tikėtina, tarnaus kelis dešimtmečius, o gal ir visą šimtą metų.
Pabaigoje pasistiprinta gardžia kareiviška grikių koše, išvirta Krašto apsaugos Anykščių pėstininkų kuopos savanorės Sonatos Veršelienės kartu su jai patalkinti mielai sutikusioms žaviomis bičiulėmis. Jaukiai pabendrauta ir atsisveikinta iki naujų istorinių susitikimų.

Komentarai 6

  1. Jonas says:
    2 sav. ago

    Paskutiniai banditai

    Atsakyti
    • Zz says:
      2 sav. ago

      Varyk rasijon

      Atsakyti
  2. Svedasu Jadze says:
    2 sav. ago

    Neugi šite du partizanai kur patigrapijoj undėti jau amžinyben išeja? Kolgi jų dabar paskutinis pavasaris. Anundej tai poni Primū mačiau miesty, da žvaliai eja krautuven. Je kalgi autarius Gabys taky bajsų pavadinimu sumyslija. Šitiem visiem partizanam da gyvynt ir gyvynt.

    Atsakyti
  3. A says:
    2 sav. ago

    VBS žiniomis bičiulės koše išsišiepe dalino, o dabar staiga draugystė baigės, sako pasidarė baisiausios priešės.

    Atsakyti
    • Tulpe says:
      2 sav. ago

      Labai graziai ir isamiai aprasytas susiejimas. Senai tai buvo girdeta. Malonu skaityti. Tik va visokios jadzes ir kiti tik begyvena pagieza ir pletkais.Gerais darbais pasidziaukim visi bus sviesiau gyventi.

      Atsakyti
  4. Skaitytoja says:
    2 sav. ago

    Na ir pavadinimas… Suprask, daugiau partizanų pavasarių nebebus?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Kilimų konkursą reikia gaivinti

Panašūs straipsniai

Vasaros festivalis „Mėnuo Juodaragis” žaižaruos ugnimi ir ypatinga programa

2023-05-31
0

Vasaros pabaigoje įvyks vienas įspūdingiausių Lietuvos festivalių – „Mėnuo Juodaragis”. Dvidešimt trečiasis savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis lankytojus...

Anykščių šilelyje pastatyta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra

2023-05-31
7

Anykščių šilelyje, medinių skulptūrų parke pastatyta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra.

Jos aukštis 25 m. 11 cm.  Skulptūros autoriai Valerij Kunigel (menininkas),...

Jurgita Banienė jau dalyvauja rajono vadovų posėdžiuose

2023-05-31
7

Tradiciniuose Anykščių rajono savivaldybės vadovų rytiniuose posėdžiuose dalyvauja ir laikinasis savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Blazarėnas, ir būsimoji administracijos vadovė Jurgita...

Ugniagesiai tikrina hidrantus

2023-05-31
2

Anykščių mieste ir seniūnijose ugniagesiai tikrina hidrantus. Pasak Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Sauliaus Slavinsko, mieste ir miesteliuose, kuriuose yra...

Anykšta TV:

Naujienos

Vasaros festivalis „Mėnuo Juodaragis” žaižaruos ugnimi ir ypatinga programa
Anykščių šilelyje pastatyta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra
Jurgita Banienė jau dalyvauja rajono vadovų posėdžiuose
Ugniagesiai tikrina hidrantus
Andrioniškis mini seniūnijos įkūrimo 25-metį
Seniausias miesto vaikų lopšelis – darželis atsinaujins

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Gegužės 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Gegužės 25 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Vyriausybė pratęsė kompensacijas gyventojams už dujas, panaikino už elektrą
Savivaldybių asociacijos vadovas įspėjo apie įstrigusius 1,6 mlrd. eurų regionų plėtrai
NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva atnaujins patikrinimus pasienyje su Lenkija, Latvija
Vyriausybė spręs, ar pritarti teismų rūmų mažinimui
Vasarą saugomų teritorijų lankytojų centrai dirbs ir savaitgaliais
Bedarbiams ar mažai uždirbantiems savo verslo kūrimui – 25 mln. eurų paramos

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar važinėjate dviračiu?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara birželis

Jara birželis

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Troskimai Liksa – GERAS

Troskimai Liksa – GERAS

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In