
Praėjusios pirmosios pavasario šalnos ne juokais išgąsdino šalies ūkininkus. Nors dalyje Lietuvos regionų šalčiai buvo silpnesni, kitur jie stipriau pažeidė pasėlius. Kol vieniems ūkiams pakaks panaudoti augalus stiprinančius produktus, kitiems gali tekti atsėti dalį pasėlių, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Praktiškai visoje Lietuvoje buvo šalnos – nebent tik pačiame pajūryje jų nebuvo, bet pavasario šalnų neišvengė niekas. Galbūt pirmosiomis dienomis jos buvo švelnesnės šalies Vidurio žemumoje, aplink Nevėžio, Šešupės, Dubysos, kitų upių žemupius, tačiau vėliau ir tenykščiai ūkiai sulaukė didesnių šalčių. Vis dėlto, vieno konkretaus regiono, kuris būtų labiausiai nukentėjęs nuo pavasario šalnų, išskirti galima“, – sako „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Specialistė pastebi, kad šalčio labiausiai paveiktos tos vietovės, kuriose yra daugiau lengvesnių dirvožemių, pavyzdžiui, durpžemės. Ji taip pat išskiria ir rytinius bei šiaurės rytų regionus, kur istoriškai visada fiksuojamos žemesnės oro temperatūros.
Labiausiai nukentėjo rapsai
Kaip teigia G. Pšibišauskienė, pastarųjų dienų šalčiai itin paveikė rapsus: tai pastebima ne viename šalies regione.
„Šalčius turėjome visai stiprius, ir jei po žiemos rapsai buvo nusilpę, jie galėjo neatlaikyti žemos temperatūros. Itin nukentėjo vėlyvosios veislės, kurios stiebuose turėjo prikaupusios daugiau vandens, o ne sausųjų medžiagų. Neatlaikę šalčių, jie nusilpo ir suguldė savo galvas laukuose“, – pasakoja ekspertė.
Tačiau ji pastebi, kad dalį laukų stipriai paveikė šalnos: tai parodo jų lapai, kurie yra pabalę (chlorozės) arba tiesiog nudegę, parudavę nuo žemų temperatūrų.
„Vis dėlto, žemės ūkio ekspertė nuramina, kad nedidelė dalis augalų dėl neigiamo šalčio poveikio galėjo žūti, ir teks juos atsėti vasariniais pasėliais. Tai reiškia, kad teks daugiau investuoti į naujas sėklas. Vis dėlto, susiklosčius palankioms oro sąlygoms ir pasitelkus papildomas priemones – trąšas, augimo stimuliatorius, aminorūgštis ir kt., galima tikėtis derliaus. Šiuo metu spėti, kokį poveikį žemės ūkio augalų derliaus potencialui turėjo šios šalnos yra dar ankstoka“, – teigia G. Pšibišauskienė.
Kiti pasėliai atsilaikė geriau
Jei nuo pavasario šalnų labiausiai nukentėjo rapsai, kiti pasėliai – žieminiai miežiai ir kviečiai – jas atlaikė geriau.
„Žieminiai kviečiai, kaip nekeista, yra vieni iš neigiamai temperatūrai atsparesnių pasėlių, tad ir po šalnų jie atrodo tvarkingai. Tuo metu miežiai, kurie yra linkę lapuose kaupti azotą, galėjo ir apšalti, ir netgi būti paveikti chlorozės. Tai ypač pastebima durpinguose dirvožemiuose, kurie labiau traukia šaltį. Vis dėlto, tikrąją žieminių kviečių situaciją galima pamatyti tik įvertinus augalų stiebų ir varpų segmentų skaičių ateityje“, – teigia specialistė.
Pasak jos, šiuo metu kviečių varpų segmentai dar tik formuojasi, o jų skaičius dėl šalčių gali būti mažesnis. Tačiau šiltesni, drėgnesni orai gali paskatinti augalų regeneraciją, o tai teigiamai atsilieps būsimam derliui.
Pataria pirmiausia atgaivinti augalus
Sušilus orams, daliai ūkininkų gali kirbėti noras kuo greičiau išvažiuoti į laukus. Agrotechnologijų ekspertė pataria artimiausias dvi–tris dienas po šalnų skirti pasėlių atgaivinimui, ir tik vėliau augalams pasitelkti apsaugines priemones.
„Pirmiausia, pasėliams reikėtų suteikti daugiau gyvybinės energijos papildomomis priemonėmis: aminorūgštimis, jūros dumbliais, mikro ir makroelementais, jų mišiniais. Jie padės „užkurti“ variklį pačiuose augaluose. Be abejo, svarbu sulaukti ir šilumos bei lietaus, kurie – taip pat gyvybiškai svarbūs pasėliams“, – paaiškina „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.