Kauno šokio teatras „Aura“ anykštėnams atvežė šokio spektaklį „Sodas 4.12°“, kuriame vaizduojama, kaip gėlių ornamentikoje skleidžiasi žmonijos išgyvenimai ir patirtys.
Šiandien, gegužės 24 dieną, Anykščiuose, šalia Kultūros centro vyks paskutinis tarptautinio šokių festivalio „Pėdos“ pasirodymas, užbaigiantis penkias dienas vykusią šventę.
Nors nė viename spektaklyje Kultūros centro salė nebuvo pilna, tačiau pagrindinė festivalio, vykusio jau septintą kartą, organizatorė ir idėjos autorė Jolanta Pupkienė sakė, jog šiais metais nišinė meno šaka sulaukė išskirtinio dėmesio.
Pasak režisierės J. Pupkienės, šokio spektakliai nei Vilniuje, nei Kaune pilnų salių nepritraukia, ir, nors iš pradžių į Anykščių Kultūros centrą atėjo nedidelis skaičius žiūrovų, kituose pasirodymuose jų buvo palyginti daug.
„Į Anykščius atvyko italų trupė iš Turino, gastroliuojanti po visą pasaulį. Jie čia buvo tris dienas, gyveno „Nykščio namuose“. Parodėme jiems gražiausias Anykščių vietas. Trupė yra pirmą kartą Lietuvoje, ir būtent – pas mus, Anykščiuose, – kuo šis festivalis išsiskyrė iš kitų, pasakojo J. Pupkienė. – Ir, žinoma, išskirtinis yra Lietuvos kultūros tarybos scenos menų kuratorės Linos Žilytės apsilankymas. Ji rašo ataskaitas apie finansuojamus festivalius ir pasirinko būtent mūsų festivalį. Per septynerius metus – pirmą kartą. Ji žiūrėjo „Auros“ spektaklį, Anykščių Kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė L. Žilytei pasakojo apie kitus įstaigos vykdomus projektus, veiklą. Iš L. Žilytės gavome laišką su nuostabiausiais palinkėjimais ir padėkomis, kad yra aukšto lygio festivalis, kad ne veltui projektas yra finansuojamas. Kuratoriai, nuo kurių priklauso festivalio finansavimai, kuravimas ir ataskaitos, važiuoja ne pas kiekvieną.
Dar vienas šių metų festivalio išskirtinumas – šiandien festivalį užbaigiame lauke, prie Kultūros centro, kur bus parodytas šokio teatro „Low Air“ dviejų dalių breiko spektaklis „Vienudu“ jaunimui. Ši trupė atstovavo Lietuvai Prancūzijoje lietuvių dienų proga.“
Šokių trupes, kurios atvyksta į Anykščius, J. Pupkienė sako susirandanti, jas pasiūlo ir kiti režisieriai. „Lietuvoje didžiausias šiuolaikinio šokio festivalis – „Naujasis Baltijos šokis“, mes glaudžiai bendradarbiaujame su jų vadove Gintare Masteikaite, tad ji mums daug padeda. Italų šokio trupę iš Turino mums pasiūlė „Auros“ kolektyvas, nes jie viešėjo pas juos, jų festivalyje“, – pasakojo Troškūnų režisierė.
Pasiteiravus, kaip kilo mintis suorganizuoti tokį Lietuvoje gana neįprastą netradicinio šokio festivalį, J. Pupkienė dėstė:
„Aš visą laiką – už inovacijas: kad būtų kitaip, kad būtų kitokių renginių. Mane pačią labai žavėjo netradicinis šokis, man tai buvo kažkas virš žmogaus galimybių ribų. Ir galvojau, kaip juos į Anykščius prisikviesti, vis sukosi mintis – kodėl gi ne Anykščiuose? Taip ir gimė. Dar mus lydi sėkmė, nes nebuvo nė vienerių metų, kad Kultūros taryba nutrauktų finansavimą šiam festivaliui. Jie mus giria ir skatina už nuoseklumą, kad nepasiduodame, vidury kelio nesustojame. Tai darau ne vien aš, o visa Kultūros centro komanda, nes vienam žmogui visko padaryti neįmanoma.“
Suorganizuoti tokio lygio festivalį, pasak vienos pagrindinių jo organizatorių, reikalinga didelė pinigų suma, ir kiekvienąkart ji nėra pakankama.
„Nė viena trupė nešoka dykai. Aš manau ir sakau, kad tai yra intelektualų, nišinė kultūra. Lietuvoje yra vos keletas šiuolaikinio teatro šokių trupių, o ryškių – ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti. Honorarai yra pakankamai dideli, yra sudėtingas techninis aptarnavimas. 15 tūkst. Eur mums skyrė Lietuvos kultūros taryba ir 4 tūkst. kofinansavimą skyrė Anykščių rajono savivaldybė. Visa kita – iš Kultūros centro „kišenės“, bilietų. Tai yra maži pinigai, juk septyni spektakliai, plius negali priimti svečių, jų neapgyvendinęs, nesuteikęs maitinimo. Paprastam žmogui gali pasirodyti, kad lėšos yra didelės, bet kai yra sumokami honorarai nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. kiekvienai trupei, lėšų kiekis yra labai mažas… Festivalių Anykščiuose yra daug, o įstaigų, iš kurių galėtume surinkti lėšas, – mažai. Labai sunku, tad apie kitus metus dar negalvojame, – garantuoti, kad ir kitais metais „Pėdos“ įvyks, negalėjo J. Pupkienė. – Tačiau man džiugu, kad festivalis vyksta Anykščiuose, tokio tipo festivaliai Lietuvoje ryškesni yra trys, mes – ketvirtieji.“
Visiems teatrams po jų pasirodymo yra įteikiama dovana – keramikos lėlė.
„Visiems yra dovanojama tas pats, Anykščių Kultūros centras užsako dovanas iš molio, visi gauna po lėlę, tačiau jos nėra vienodos – kiekviena jų – skirtingų charakterių“, – sakė J. Pupkienė bei pridūrė, kad yra ir kita festivalio tradicija: kiekvienais metais vedamos kūrybinės dirbtuvės, kad žmonės susipažintų su netradiciniu šokiu.
Iš viso „Pėdose“ buvo parodyti septyni netradicinio šokio spektakliai, festivalį pradėjo jau ne pirmą kartą Anykščiuose viešintis Kauno šokio teatras „Aura“ su vadove, choreografe Birute Letukaite, kuri džiaugėsi, kad Anykščiai trupę pasitiko labai svetingai: visiems didelį įspūdį paliko vasaros rogutės, kitos pramogos.
