Antros pakopos pensijų fondus valdančios bendrovės teigia, kad gyventojai nuo metų pradžios aktyviai teikia prašymus stabdyti ar visai nutraukti kaupimą ir atsiimti lėšas. Kai kurios jų pastebi, jog daugiau yra prašymų nutraukti kaupimą nei laikinai stabdyti įmokas ar baigti kaupti dėl sveikatos būklės.
Beveik visos įmonės BNS teigė negalinčios viešinti konkrečių skaičių, tuo metu bendrovė „Allianz Lietuva“ pranešė, kad nuo metų pradžios nutraukti dalyvavimą jos fonduose paprašė virš 15 tūkst. klientų.
„Štai atgauti sukauptas lėšas dėl sunkios ligos ar negalios pateikė prašymus apie 500 klientų. Daugiau nei 100 tokių klientų jau pasiekė pirmosios išmokos (pinigai dėl kritinės ligos išmokami iš karto, visiems kitiems – kito ketvirčio pradžioje – BNS). Kiti duomenys dar nėra galutiniai“, – BNS teigė įmonės Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė.
Pasak jos, stebimas labai didelis klientų susidomėjimas – dalis jų jau apsisprendę, tačiau daug žmonių nori ir pasitarti prieš priimant sprendimą, ar kaupti toliau.
„Tarp dažniausiai žmonėms kylančių klausimų – kada nutraukęs kaupimą atgaus sukauptus pinigus, ar gali atsiimti visą sukauptą sumą, kurią mato savo pensijų sąskaitoje, kokius dokumentus turi užpildyti norėdamas nutraukti kaupimą pensijai“, – teigė E. Tamutienė.
Pasak jos, skolų turinčių pensijų fondų klientų sukauptų lėšų dalis bus perduota antstoliams – nuo sausio 1 dienos įmonė gavo apie 7 tūkst. antstolių patvarkymų dėl areštų.
Banko „Artea“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis informavo, kad daugiausia gautų prašymų yra iš norinčiųjų nutraukti pensijų kaupimą, tačiau jų skaičiaus jis neatskleidė.
„Bendrai vertiname, kad atitikti kriterijus ir pabaigti kaupimą dėl sveikatos būklės galėtų apie 2 proc. dalyvių. Tai viena iš temų, dėl kurios sulaukiame nemažai klausimų“, – BNS teigė S. Jarmalis.
Anot jo, taip pat dalis žmonių prašo paaiškinti „Sodros“ pensijų savitarnos duomenis, kur jie gali matyti, kiek lėšų į jų fondus buvo įmokėta ir kiek yra sukaupę teisių į senatvės pensiją.
„Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius BNS taip pat teigė, jog gyventojai domisi ne tik pasitraukimo galimybėmis, bet ir dėl sukauptos sumos, kitomis kaupimo ateičiai formomis, taip pat sudaro trečios pensijų pakopos sutartis.
„Pastebime ir tai, kad yra nemažai savo pirminį sprendimą keičiančių gyventojų“, – BNS komentavo V. Sejavičius nurodęs, kad aiškesnį situacijos vertinimą bus galima pateikti balandžio pradžioje.
„Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė teigė, kad skambinantys į kontaktų centrą dažniausiai klausia, kur ir kaip galėtų užpildyti paraišą pasitraukti iš antros pakopos sistemos ir atsiimti sukauptas lėšas.
„Sulaukiame klientų klausimų, kada lėšos bus išmokėtos, tad svarbu pažymėti, kad pateikusiems prašymus pensijų kaupimo reformos lango metu lėšos bus išmokamos kas ketvirtį“, – BNS sakė L. Načajienė.
Be to, stebimas poreikis koreguoti prašymus, arba klientai persigalvoja ir klausia, ar gali atlikti pakeitimus.
Bendrovės „Goindex“ vadovas Jonas Iržikevičius BNS taip pat teigė konkrečių duomenų negalintis pateikti, tačiau pabrėžė, kad nepaisant didelio besikreipiančiųjų srauto, didžioji dauguma lieka kaupti.
„Žmonės aktyviai priiminėja sprendimus pirmomis metų dienomis – tie, kurie labai laukė tos reformos. Dabar tas srautas yra gal 10 kartų ar 15 kartų bent jau pas mus apmažėjęs ir toks nuosaikesnis, sakyčiau“, – BNS teigė J. Iržikevičius.
„Bet aš noriu pasakyti, kad didžioji dauguma ir toliau lieka kaupti, kaip ten bebūtų“, – kalbėjo jis.
„Goindex“ vadovas taip pat pastebėjo, kad iš besikreipiančiųjų dauguma nori kaupimą nutraukti, be to, nemažai pasitaiko atvejų, kai norėję nutraukti vėliau pakeičia nuomonę.
Praėjusių metų pabaigoje „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad iš antros pensijų kaupimo pakopos planuoja pasitraukti 43,3 proc. dalyvių, o beveik trečdalis jų yra apsisprendę atsiimtas lėšas investuoti iš naujo.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,1 proc.) kaupiančiųjų gruodžio pabaigoje nurodė vis dar nesantys priėmę tvirto sprendimo, o tęsti kaupimą planuoja 29,6 proc. gyventojų.
Kaip rašė BNS, nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
Pensijų fondai yra vagys tik.
As pats ne mazesnis vagis.