Pensijų fondų atstovai: žmonės domisi savo galimybėmis, bet išvadas daryti anksti

„Sodrai“ nuo sausio 2-osios sulaukus daugiau nei kelių šimtų tūkstančių įvairių užklausų iš pensijų kaupimo bendrovių, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas ir kiti rinkos dalyviai sako, kad kaupiantieji antros pakopos fonduose aktyviai domisi galimybėmis iš jų trauktis, pasiimti lėšų arba kaupti toliau, tačiau aiškių tendencijų kol kas įžvelgti negalima.

„Kadangi kaupiančių yra 1,4 mln. gyventojų, tų situacijų yra daugybė. Dalis domisi, kiek jie yra sukaupę turto ir uždirbę pelno, kiti renkasi stabdyti kaupimą, atsiimti 25 proc. lėšų, likti kaupime. Dar kiti tik pasitikrina, ar gali iš viso nutraukti kaupimą, o kai kurie domisi, kaip atšaukti jau pateiktą prašymą“, – BNS pirmadienį sakė Vaidotas Rūkas.

Jo teigimu, asociacija šiuo metu neturi duomenų, kiek ir kokių prašymų sulaukė pensijų kaupimo bendrovės, todėl dar anksti  daryti išvadas.

„Žmonės kreipiasi į bendroves mažų mažiausiai konsultuotis, nes nori žinoti savo situaciją, kiek lėšų įmokėję ir sukaupę, kiek gali atsiimti ir kokios šiuo metu yra galimybės“, – teigė LIPFA vadovas.

„Kadangi ir dabar pateikti prašymai gali būti atsiimti arba pakeisti, šiandien daryti kažkokias išvadas dar tikrai yra sunku. Ką tikrai galime matyti, kad žmonės domisi ir jiems rūpi, kas yra sveikintina“, – pridūrė jis.

V. Rūkas pastebi, kad didžioji dalis kaupiančiųjų šiuo metu tik domisi savo galimybėmis ir konkrečių sprendimų dar nepriima: „Absoliuti dauguma žmonių neskuba.“ 

Pasak V. Rūko, gyventojai aktyviai konsultuojasi ir dėl galimybės nutraukti pensijų kaupimą dėl sunkios ligos. 

„Buvo vertinama, kiek maždaug žmonių gali atsiimti lėšas atitikdami ligų sąrašo kriterijus, tai tokių kaupiančiųjų yra apie 2 procentai. Tai turbūt panaši proporcija yra ir tų, kurie kreipiasi ir domisi“, – aiškino jis.

Savo ruožtu „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Paulius Kabelis sako, kad tikrosios gyventojų elgesio tendencijos išryškės vėliau.

„Pirminės tendencijos rodo, kad ne visi klientai yra tvirtai apsisprendę dėl savo pasirinkimo – kai kurie klientai pateikę prašymą nutraukti kaupimą vėliau jį atsiima“, – komentare BNS teigė P. Kabelis.

Jis pastebi, kad žmonės naudojasi ir kitomis reformos suteiktomis galimybėmis – atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ar stabdyti įmokų mokėjimą.

„Gyventojai aktyviai teiraujasi dėl jų sukauptos sumos, domisi kitomis kaupimo ateičiai formomis, taip pat sudaro trečiosios pensijų pakopos sutartis“, – komentare BNS teigė „Swedbank“, valdančio pensijų fondų bendrovę „Swedbank investicijų valdymas“, atstovas Gytis Vercinskas.

„Sodra“ BNS pranešė iki pirmadienio popietės sulaukusi daugiau nei kelių šimtų tūkstančių įvairių užklausų iš pensijų kaupimo bendrovių. Pasak „Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič, šis rodiklis neatspindi gyventojų kreipimųsi ar individualių paklausimų skaičiaus, tačiau rodo bendrą susidomėjimą.

„Sodrai“ šis rodiklis svarbus vertinant sistemų apkrovas, duomenų srautus ir užtikrinant sklandų informacijos perdavimą tarp institucijų. Šiuo metu duomenų apsikeitimas vyksta be trikdžių – informacija pensijų kaupimo bendrovėms perduodama maždaug per 0,1 sekundės“, – BNS aiškino M. Kozič. 

Jos teigimu, „Sodra“ neturi informacijos apie pateiktų prašymų skaičių ar jų tematiką, nes visus sprendimus dėl pensijų kaupimo priima bendrovės.

V. Rūkas primena, kad jeigu žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo bet kurią sausio, vasario ar kovo dieną, bendrovė sprendimą priims po kovo 31-osios, o pinigus į sąskaitą perves iki balandžio 15 dienos: „Ar prašymas pateiktas šiandien, ar už mėnesio, sąlygos prašymo bus tokios pačios.“

BNS rašė, kad sausio 1-ąją įsigaliojo antros pakopos pensijų kaupimo reforma, kuri gerokai liberalizuoja sistemą – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. 

Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.