Per Kūčias ir Kalėdas vyraus žiemiški orai – šalyje, išskyrus pajūrį, laikysis neigiama temperatūra, snigs, pustys, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Jos duomenimis, naktį į penktadienį, pasitinkant Kūčias, daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas, pustys. Pajūryje nakties pradžioje pietų, pietvakarių vėjo gūsiai sieks iki 15 m/s. Žemiausia temperatūra bus 4–9, vakariniame šalies pakraštyje – 0–3 laipsniai šalčio.
Pajūryje – šlapdriba
Šv. Kūčių dieną daug kur numatomi krituliai: sniegas, pajūryje – šlapdriba, daug kur pustys. Pajūryje antroje dienos pusėje šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra bus nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Kalėdų naktį, t.y. naktį į šeštadienį, vietomis pasnigs, dieną nedidelis sniegas vyraus jau daug kur. Naktį vietomis, dieną daug kur pustys.
Pajūryje vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai naktį sieks 15 m/s, dieną – 15–17 m/s. Temperatūra naktį kris iki 8–13, pajūryje – 3–5 laipsnių šalčio. Dieną šalyje bus 1–6 laipsniai šalčio, pajūryje – 0–2 laipsniai šilumos.
Kalėdų antrosios dienos, sekmadienio, naktį daug kur, dieną – vietomis pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Naktį daug kur, dieną – vietomis pustys. Pajūryje naktį vakarų, šiaurės vakarų vėjo gūsiai sieks 15–17 m/s. Temperatūra naktį sieks 4–9 laipsnius šalčio, pajūryje bus apie 0 laipsnių. Dieną šalyje bus 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje – iki 2 laipsnių šilumos.
Šventės be sniego dažnėja
Pasak Hidrometeorologijos tarnybos, šaltos ir snieguotos Kalėdos nėra dažnas reiškinys: nuo 1961-ųjų fiksuota apie trečdalį besniegių šventinių dienų, visiškai gruodžio 24-26 dienomis nesnigo 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais, taip pat buvo tik 11 metų, kai bent 1 centimetro sniego sluoksnis klojo žemę visas tris šventines dienas, pastarąjį kartą – 2012-aisiais.
Paskutinį kartą žiemiškai baltos šventės buvo 2018 metais, tačiau Kalėdų dieną į visą Lietuvą atkeliavo atodrėkis ir sniegas greitai pradėjo tirpti, o Kalėdų antrąją dieną dalyje šalies jo jau nebeliko.
„Statistiškai, tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, vidutiniškai Lietuvoje siekia 65 proc. tačiau kinta nuo 50 proc. Klaipėdoje iki 78 proc. Biržuose“, – teigia tarnyba.
Nors pajūryje žiemą vyrauja aukštesnės temperatūros, nei likusioje šalies dalyje, čia fiksuoti ir sniego dangos rekordai. Sniegingiausios per paskutinius 60 metų Kalėdos buvo 2010–aisiais, o vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga tąsyk siekė 40–46 centimetrus, kituose regionuose – apie 20 ir daugiau centimetrų.
Didžiausias sniego dangos storis Kalėdinėmis dienomis buvo 2001-aisiais Nidoje, ir siekė 50–59 centimetrus. Kitose Lietuvos vietose sniego danga siekė 1-31 centimetrus.
Šalčiausias Kalėdinis laikotarpis buvo 1996-aisiais, kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 laipsnio Nidoje iki -32 laipsnių Ukmergėje. Šilčiausia buvo antrąją Kalėdų dieną 2016-aisiais, kuomet oras sušilo nuo 7,2 laipsnio Klaipėdoje iki 9,8 laipsnio Kybartuose.
