• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Penktadienis, 1 gruodžio, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Per šventes svarbiausia galvoti apie tuos, kuriuos mylim

ANYKŠTA
2021-12-24
Naujienos
0
Etnologė Gražina Kadžytė teigė, kad didžiųjų metų švenčių prasmė – tai ne eglutė ir dovanos, o buvimas vieniems su kitais, padėkojimas, pagarba šeimos, giminės papročiams. Žygimanto Gedvilos nuotr. (BNS foto)
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Baigiantis Advento laikotarpiui ir artėjant šventoms Kalėdoms, kviečiame prisiminti, o gal ir sužinoti apie senąsias šio laikotarpio lietuvių tradicijas. Koks būdavo Adventas, kokios – Kūčios bei Kalėdos, kas būdavo ir tebėra svarbu kiekvienam iš mūsų, „Anykštos“ skaitytojams pasakojo etnologė, tautosakininkė bei žurnalistė Gražina Kadžytė.

Per Adventą svarbiausia – baigti darbus

Adventas – tai keturių savaičių metas, kada krikščionys ruošiasi Jėzaus gimimo paminėjimui – Šv. Kalėdoms. Atitinkamai – artėja ir žiemos saulėgrįža.
„Žmonės per Adventą suskubdavo padaryti daugelį darbų. Reikėdavo sutvarkyti ir paruošti žiemai visą sodybos aplinką, namus susitvarkyti. Skubėdavo visas skolas atiduoti, nes jei žmogus yra pasiskolinęs ir iki Kalėdų skolų nesugeba atiduoti, tai jis niekada ir neprasigyvens, niekada nebus savo padėties šeimininkas, jam visada kažko trūks, reikės nuolat skolintis, – apie Adventą pasakojo G. Kadžytė. – Žmonės taip susiplanuodavo keturias Advento savaites, kad didieji metų darbai būtų pabaigti – nesvarbu, ar tai ūkio, ar kad ir rašto darbai: jei esi įsipareigojęs, tarkim, knygą parašyti – turi tai padaryti. Jei nebaigi iki Kalėdų, viskas ir tempiasi ištisus metus“.

Šv. Kūčių esmė – padėka vieni kitiems

Kokios būdavo Šv. Kūčių tradicijos? Kokios jos yra šiandien? Kiek svarbi yra toji eglutė, ar turime iš po staltiesės traukti šiaudą, norėdami sužinoti, koks gyvenimas laukia?
„Ta eglutė yra švenčių dekoracija, o šiaudo traukimas – jokia tradicija, – teigė etnologė. – Vakarienei pasibaigus, dažniausiai vyksta toks pažaidimas. Žaidimai ir spėjimai nėra tradicija. Būtų labai liūdna, jei Lietuvoje užaugę žmonės nesuprastų, kad pagrindinė Kūčių tradicija yra didžioji metų Padėkos diena. Šeima susirenka aplink stalą, dėkoja už praėjusius metus, už visa, kas gera buvo tuose metuose. Ant Kūčių stalo dedami paprasti, kasdieniški valgiai – tai, ką mes valgėm per visus metus ir kuo sotinome gyvenimą. Tuos valgius sudedam ant stalo ir padėkojam už tą derlių, kurį žemė išaugino, kurį žmonės savo rankomis pasėjo, augino, nuėmė, pasidalijo vieni su kitais. Tai yra Kūčių prasmė. Juk ir giminės kitur gyvenantiems saviesiems siunčia kalėdaičių, ruginės duonos. Tai – mūsų būties pamatas. O jei ištrauksi šiaudą – prasmės jokios nebus nei Kūčių, nei šiokią dieną“.
Paklausta, ką mano apie šiuolaikinį šios dienos šventimą, kai ant Kūčių stalo vis dažniau atsiranda ir sušių, ir maisto iš kavinės, G. Kadžytė sakė: „Išmintingas žmogus jaučia pagarbą savo šeimos, giminės papročiams, laikosi bendrosios tradicijos. Jis apeigas kuria taip, kad gyvenimą padarytų prasmingą. Kiekvieno neišmokysi, visais laikais nebuvo šimtaprocentinės protingų, išmintingų žmonių visuomenės. Visokių yra, visokių reikia – primena patarlė. Jei kas nuolatos kemša sušius, tai jo valia. Galima ir „nestovėti prie puodų“ per Kūčias, galima apskritai neturėti Kūčių: jei susėdat, pavalgot ir jokios apeigos neatliekat – tai nebuvo nei Kūčių, nei Kalėdų. Žmogus gali ir visai nesirūpinti savo gyvenimu, jį vis tiek nugyvens. Manyčiau, jog dalis žmonių, kurie viešai skalambija, kad yra kitokie, kad laužo mitus, daro kitaip nei kiti, savyje jaučia kažkokią tuštumą. Juk sakoma, kad tuščias puodas garsiau skamba. Kurie daro viską pagal papročius, iš tėvų ir senelių perėmę, savo vaikams perduodami, tiems ir skelbtis nereikia. Kūčios nėra visaliaudinis festivalis. Tai – šeimos šventė, kiekvienas daro tai, ko jiems šeimoje reikia, ir taip, kad širdyse būtų ramu. Ramybė kyla iš to, kad esi tikras, jog teisingai darai tai, kas tavo gyvenime vertinga, gražu, prasminga“.

Kalėdos – žingsnis į naują gyvenimo ratą

Na, o Kalėdos, pasak G. Kadžytės – didžioji metinė šventė, vienas iš metų atramos taškų. „Pirmiausia turi būti skirtas laikas pasiruošti šventei: tam yra keturios Advento savaitės iki Kūčių ir Kalėdų. Šventė turi prasidėti pačia švenčiausia, prasmingiausia apeiga: Kūčių vakariene, kuomet, sužibus pirmajai žvaigždei, visa šeimyna, sugrįžusi iš kur tik kas galėjo, sudėję visas gėrybes ant stalo, sustoja, meldžiasi, dalijasi Kalėdaičiu. Kiekvienas kiekvienam dėkoja už gerus darbus, kuriuos iš jo patyrė per praėjusius metus. Linki, kad išsipildytų tie troškimai, kurie gyvenimą padarytų gražų ir prasmingą. Ta apeiga ir vakarojimas tęsiasi iki išnaktų, iki vidurnakčio. Po to išaušta džiaugsmo rytas: pasiruošėm, padarėm, kas yra svarbiausia mūsų gyvenimui – džiaukimės. Kas nors iš šeimos anksti važiuodavo į Bernelių mišias. Kai grįždavo, namiškiai jau būdavo sutvarkę Kūčių stalą (nes per naktį palikdavo protėvių vėlėms), sudėjusi Kalėdų vaišes“, – pasakojo etnologė ir teigė, kad Kalėdų valgiams, kitaip nei Kūčių, tinka visos inovacijos, atsivežtiniai skanumynai, nes Kalėdos – pirmas žingsnis į naują, dar neišbandytą metinį gyvenimo ratą.
„Sugrįžę iš bažnyčios parveždavo kokį saldainį, skanėstą iš mugės ar miestelio krautuvės. Giedodavo kalėdines giesmes. Anksčiau žmonės daug giedodavo, per Adventą vienos giesmės būdavo, per Kalėdas – kitos. Eidavo lankyti vieni kitus, keisdavosi linkėjimais, vaišindavosi. Būdavo netgi tokios eisenos – kalėdautojai, arba blukvilkiai, kurie vilkdavo kaladę, taip surinkdami praeitų metų bėdas. Tą kaladę sudegindavo, linkėdami, kad visa, kas buvo bloga, nepasikartotų. Kalėdų šventvakariai tęsdavosi net iki Trijų Karalių“, – sakė G. Kadžytė ir priminė, kad būtent Kalėdos ir yra tikrieji Naujieji metai ir žmonių, ir Visatos, gamtos gyvenime: „Juk ne nuo sausio pirmosios saulė pradeda ilginti dieną, o būtent nuo gruodžio 25-osios. Kalėdos yra tikroji saulėgrįža, nuo kurios prasideda žingsnis į ateitį. Naujųjų metų šventė buvo labiau iškelta ateizmo metais, kada buvo drausta švęsti Kalėdas, Velykas ir viską, kas susiję su krikščioniškuoju tikėjimu. Tai norėta išbraukti iš gyvenimo, įteigti, kad žmogus pats sau yra dievas. Bet štai ima stabai ir sugriūna…“, – kalbėjo ponia Gražina.

Eglutę puošdavo per Kūčias

Šventinis laikotarpis pastaruoju metu tapo beprotišku dovanų pirkimo maratonu. Tačiau anksčiau svarbiausia buvo ne tai. Pasak G. Kadžytės, dovanėlės po egle atsirado tik dvidešimtame amžiuje. „Žmonės anksčiau turėdavo tik tiek, kiek jiems reikia, tai ir būdavo dovanojami būtiniausi dalykai. Jei reikėdavo šilto drabužio, tai jį pirkdavo ir apvilkdavo savo vaiką ar artimąjį. Turtingesni, be abejo, galėjo ir ką nors puošnesnio padovanoti“, – sakė etnologė.
Eglutė į mūsų namus taip pat atkeliavo ne taip seniai: „Pas mus ji atėjo iš germanų kraštų. Dvaruose, miestuose buvo eglutės puošiamos kiek anksčiau, o kaimuose jos atsirado vėlai. Dažniau būdavo šiaudiniai papuošimai, kokia šakelė, nes žmonės, būdami arčiau gamtos, pagailėdavo tų eglučių“, – apie tradiciją puošti eglę pasakojo G. Kadžytė ir priminė skaitytojams, kad 2022-ieji paskelbti rašytojos Ievos Simonaitytės metais: „Bus progų prisiminti jos kūrinius, tarp kurių yra autobiografinė trilogija „O buvo taip“. Ten labai vaizdžiai aprašyta, kaip pusseserė Anė, kuri mokėsi vokiškoje mokykloje, sumanė namuose degti Kalėdų eglaitę, iš sutaupytų pinigų pirko „angelų plaukų“ (blizgučių „lietutis“) ir ją puošė. Buvo šalta. Ir mama, ir kaimynai mergaitę atkalbinėjo: kam važiuoti žiūrėti nukirstos, netikrais blizgučiais apkarstytos eglės, kai turime tiek daug Dievulio papuoštų medžių? – rodė apšarmojusį, apsnigtą pušyną“.
Dabar daugelyje namų kalėdinė eglė atsiranda gerokai prieš šventes. Tačiau net iki XX amžiaus pabaigos lietuviai žaliaskarę puošdavo būtent Kūčių dieną: „Kai ateidavo ta eglutė, tai ji ateidavo tiesiai į šventes. Dabar tokia skuba primena sovietmečio recidyvą, kuomet vykdavo socialistinis lenktyniavimas: įvykdyti septynmetį per penkerius metus, penkmetį – per trejus, taip ir šventės švenčiamos pirma laiko. Tik po Kalėdų mažiau šventės turėsim, nes jei eglutė tikra, tai spygliai nubyrės. Na, o jei dirbtinė, tai galima jos ir apskritai nenupuošti – tegu stovi, nereiks vargti prieš kitas Kalėdas“, – juokavo G. Kadžytė.

Svarbiausia – galvoti, ką gera padaryti dėl artimiausiųjų

Kasmet miestai, miesteliai, net kaimai vis labiau konkuruoja, kas gražiau papuoš, kuris didingesnę, įspūdingesnę ir brangesnę eglutę pasistatys, kuri dažnu atveju net nėra eglė – tiesiog šviesų instaliacija. Kokia etnologės nuomonė apie tokias varžybas?
„Jos man paprasčiausiai nerūpi. Čia kaip toj pasakėlėj – kas šaukia, tegu šaukia, o mes, bobute, važiuojam savo keliu. Kaip žmonės nori ką nors įtvirtinti save gyvenime, taip ir daro. Kas žino, ką daro, tam ir nereikia tokių reginių, o kas pasiklydęs gyvenime, vienišas, tas palakstys, iliuminacijų pasižiūrės. Tie visi žiburėliai, girliandos, šviesos, taip, tai yra vaikučių džiaugsmas, bet jei tai daroma dėl vaikų, manau, kad su jų pasaulio samprata nedera gigantomanija. Labiausiai suprantama turbūt šiųmetinė mažoji Klaipėdos eglutė – ji priimtina ir jauki, atitinka ir vaikų ūgį, ir pasaulio matymą. Jei žmonės galvotų ne apie tai, kaip turi pasirodyti, bet apie tai, ką gali gero ir gražaus padaryti dėl savo artimiausių žmonių, kad mums kartu būtų jauku, šilta, gera, – sumąstytų ir padarytų tai, kas teisingiausia. Tiek nedaug reikia: tiktai galvoti apie tuos, kuriuos mylim“, – savo nuomone pasidalijo G. Kadžytė.

Reikia sutarti ir gyventi broliškai

Kalėdos – viena didžiausių krikščioniškųjų švenčių ir būtent šių švenčių išvakarėse Seimas pritarė senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti pripažinimą.
O juk krikščionybė ir pagonybė, ko gero, visais laikais buvo priešiškai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu. Ar nesikerta senasis lietuvių tikėjimas su krikščioniškuoju?
„Mano nuomone, žmonės turi būti geranoriški vieni kitiems, tuomet daugelis dalykų tikrai nesikirstų. Netgi šiose mūsų apkalbėtose šventėse yra greta ir labai senų apeigų atšvaitai, ir krikščioniškoji samprata, ir visa tai telpa po vienu stogu. Visi gyvename toje pačioje žemėje, visi maitinamės tos pačios žemės vaisiais, taigi, galime gyventi kartu, turėdami kiekvienas kažką savo gero ir gražaus. Nesvarbu, kas tu būsi – romuvis ar katalikas, pravoslavas ar judėjas, islamo išpažinėjas ar budistas, sintoistas – visi gali gyvuoti vieni šalia kitų, elgdamiesi pagarbiai, neprikaišiodami, nesmerkdami, nesipykdami. Jei nebus tampymo kiekvienam į savo pusę, visiems vietos pakaks. Juolab kokie mes bebūtume, vis tiek visi žinom, kad yra viena Aukščiausioji jėga, Dievas Kūrėjas, dovanojęs mums šį pasaulį, įspaudęs mumyse tobulo grožio, gėrio, laimės, taikos troškimus, kad ir kiek beklystume ieškodami. Šventajame Rašte skaitome, kad Dievo namuose yra daug buveinių, ir kas žino – galbūt vieni pas Jį nueis vienais keliais, kiti kitais, bet visiems būtų gera susitikti amžinajame džiaugsme. Linkiu geranoriškumo: galime juo dalytis, neužimdami vieni kitų namų“, – kalbėjo etnologė Gražina Kadžytė.

Tags: burtaipapročiaiŠv. Kūčiosšventės
Kitas įrašas

Kalėdų eglės įžiebimo šventė Anykščiuose

Paviešintos pirmosios nuolaidos Anykštėno kortelės turėtojams

Panašūs straipsniai

Anykščių rajono tarybos nariams pasiūlyta apsilankyti pas psichologus

2023-11-30
15

Šį ketvirtadienį vyko Anykščių rajono tarybos posėdis.

Posėdis prasidėjo Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio pareiškimu, kuriame jis informavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis...

Kviečiame pagerbti kraštotyrininkę

2023-11-30
10

Gruodžio 2-ąją Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje rengiamas šventinis kraštotyrininkų sambūris „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“, kuriame bus...

Sezoninė depresija: psichologė pataria, kaip su ja tvarkytis

2023-11-30
1

Ilgėjantys žiemos vakarai, trumpėjančios dienos, šaltis ir kiti nuo mūsų nepriklausantys veiksniai – visiems jiems susijungus ne retai gauname ne...

Monografijos „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“ pristatymas

2023-11-30
0

2023 m. gruodžio 7 d. 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje istorikės, humanitarinių mokslų daktarės...

Anykšta TV:

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

Naujienos

Anykščių rajono tarybos nariams pasiūlyta apsilankyti pas psichologus
Kviečiame pagerbti kraštotyrininkę
Sezoninė depresija: psichologė pataria, kaip su ja tvarkytis
Monografijos „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“ pristatymas
Kavarsko moksleiviai viešėjo Prezidentūroje
Jaunimui dalinami prezervatyvai

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Lapkričio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 28 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 27 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 26 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Lapkričio 24 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Ignas Vėgėlė pranešė sieksiantis prezidento posto 2024-ųjų rinkimuose
Vaiko teisių linija per metus sulaukė 8 tūkst. skambučių, registravo tūkstantį pažeidimų
Lietuvoje veikia mažiausiai penkios „suverenų“ judėjimo grupės
Visuomeninė elektros kaina nuo sausio mažės 3,5 proc. iki 21,9 cento
„Laisvė ir Teisingumas“ į prezidentus kels A. Paulausko kandidatūrą
NATO korpuso vadas: Rusija pradėjo atkurti pajėgumus, skirtus ne karui Ukrainoje

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

skelbimas žiūrėk

skelbimas žiūrėk

Apklausa

Ar Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio Tubio išteisinimas jus nudžiugino?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara lapkritis

Jara lapkritis

AKC BANERIS

AKC BANERIS

12.16

12.16

Anūkis

Anūkis

AMC baneris

AMC baneris

Husquarna kuponai

Husquarna kuponai

Print

Print

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija” leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas” , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija” direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Ženklai ir žmonės
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In