10 patarimų jaunimui, kaip būti saugesniam internete

Kiekvienas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto.

„Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų. Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti. Susitikimuose su moksleiviais sužinojau, kad didžioji dauguma savo socialiniuose tinkluose turi draugų, kurių realybėje nėra matę. Neteigiu, kad tokie virtualūs draugai yra savaime blogai, tačiau čia gali slypėti įvairiausių pavojų, kadangi šiais laikais apsimesti kažkuo kitu yra labai paprasta. Atlikau trumpą eksperimentą, kuomet per kelias minutes susikūriau netikrą „Facebook“ profilį ir į jį pakviečiau kelių skirtingų mokyklų, skirtingų klasių mokinius. Nors, mokyklos skirtingos, ir mokinių amžius skirtingas, tačiau rezultatai buvo panašūs, nemaža dalis mokinių priėmė mano kvietimą draugauti, nors to sukurto žmogaus nei pažįsta, nei yra su juo bendravę bent virtualiai. Turbūt nereikia pasakoti, kiek toks  „draugas“ gali pridaryti žalos. Žinoma, saugumas socialiniuose tinkluose neapsiriboja vien netikromis žmonių anketomis, čia labai svarbu pabrėžti ir savo duomenų saugumo klausimus, internetinių patyčių ir kitus klausimus. Tad dalinuosi keliais patarimais, kurie turėtų padėti, kad socialinių tinklų naudojimas teiktų daugiau džiaugsmo, nei rūpesčių.

–    Asmeninė informacija. Skelbk tik tiek savo asmeninės informacijos savo paskyrose , kiek tikrai reikia. Juk savo soc. tinklo paskyroje turbūt nebūtina viešai nurodyti savo el. pašto, telefono nr. ar kitų asmeninių duomenų.
–    Privatumo nustatymai. Vienas svarbiausių dalykų, tai nusistatyti savo privatumo nustatymus, kad žmonės, kurie nėra Tavo draugų rate nematytų Tavo skelbiamos informacijos.
–    Nedėk tokių nuotraukų, kurių negalėtum parodyti savo tėvams ar močiutei (na gerai, gerai, močiutei nebūtina, užtektų tėvams). Kiekvieną kartą prieš keldamas nuotrauką ar vaizdo įrašą, pagalvok, ar Tavo tėvai neprieštarautų pamatę tą medžiagą.
–    Turėk kritišką požiūrį į bendravimą virtualioje erdvėje su nepažįstamais asmenimis. Geriausia virtualioje erdvėje nebendrauti su nepažįstamaisiais, tačiau jeigu vis dėlto bendrauji virtualioje aplinkoje su nepažįstamu asmeniu, tai visada gerai pagalvok, ar į visus to žmogaus prašymus reikia atsakyti. Niekada tokiam žmogui nesiųsk savo nuotraukų, vaizdo įrašų ar kokios kitos asmeninės informacijos, kur Tu gyveni, mokaisi ar pan.  
–    Atsargiai parsisiuntinėk įvairius failus. Būk budrus parsisiųsdamas įvairius failus iš interneto. Internete gausu visokių virusų, kurie gali patekti į Tavo naudojamus prietaisus, pavogti asmeninę informaciją ar tiesiog sugadinti tuos prietaisus. Taip pat atsargiai atidarinėk draugų atsiųstas nuorodas, tai kartais taip pat būna virusų siuntinėjamos nuorodos. Jeigu gavai iš draugo kokią nors nuorodą, tai palauk, kol jis parašys, kas tai per nuorodą, kad įsitikintum, kad tai nėra virusas.
–    Pasirink tinkamus slaptažodžius.  Norint apsaugoti savo soc. paskyrų privatumą pirmiausiai reikia sugalvoti gerus slaptažodžius, kad pašaliniai asmenys negalėtų lengvai jų atspėti ir prisijungti prie Jūsų profilių. Pasaulyje vis dar vieni populiariausių slaptažodžių vis dar yra 123456 arba password, kurie yra taip lengvai atspėjami. Geriausia, kad slaptažodyje nebūtų su jumis susijusių dalykų, kuriuos gali žinoti aplinkiniai, jūsų vardai, pavardės, augintinio vardas ar Jūsų gimimo data. Geriausia, kad slaptažodyje būtų ne vien raidės, bet ir skaičiais. Ypatingą dėmesį siūlyčiau atkreipti į savo el. Pašto slaptažodį, nes į daugumą soc. tinklų jungiamasi būtent jūsų el. pašto pagalba, tad prisijungus prie el. pašto, labai greitai galima prisijungti ir prie soc. tinklų paskyrų. Kiti soc. tinklai prisijungimams naudoja tavo mobilųjį telefoną, tad jį taip pat reikėtų labai saugoti, nepalikinėti vietose, kur galėtų prieiti pašaliniai žmonės, naudoti papildomas apsaugos priemones (atrakinimo kodus), kad bet kas negalėtų prisijungti, net ir paėmęs Jūsų telefoną.

–    Nėra to blogo, kas nepatektų į internetą. Negalvok, kad jeigu pvz. Įkėlei nuotrauką ar vaizdo įrašą į „Snapchat“ ar „Instagram stories“, tai jos po paros laiko tiesiog išnyks. Taip, tos žinutės išnyks, tačiau bet kas, kas gali matyti Tavo įrašus, gali padaryti tų įrašų ekrano kopijas (Print screen) ar kitaip išsisaugoti tą medžiagą. O išsaugotos kopijos gali plačiai pasklisti internete ir tu jau nebeturėsi galimybės sukontroliuoti, kur ir kiek tie įrašai bus matomi. Tad net ir keldamas informaciją, kuri turėtų pranykti, pagalvok, ar tai ta informaciją, kurią pamačius pašaliniams asmenims, tau nebūtų gėda.
–    Patyčios internete. Patyčios internete yra opi problema, kartais galbūt tiesiog sunkiau atpažįstama, nes gali turėti pakankamai skirtingas formas. Patyčios internete apima tokius veiksmus, kaip vulgarių ar įžeidžiančių komentarų rašymas žmogaus soc. tinklo  paskyroje, netinkamų (šantažavimas, grasinimai) asmeninių žinučių siuntinėjimas, asmeninių ar kitokio pobūdžio vaizdo įrašų, nuotraukų,  kurios gali įžeisti, kėlimas į žmogaus soc. tinklų paskyras. Ką reiktų daryti? Pirmiausiai tai reiktų išsaugoti įrodymus, kurių gali prireikti ateityje. Geriausia padaryti tos įžeidžiančios informacijos ekrano kopijas (print screen), o nuotraukų, vaizdo įrašų failus galima ir išsisaugoti. Pagal įžeidžiančių žinučių turinį galite spręsti, ar verta kreiptis į teisėsaugos institucijos. Dėl šio klausimo reiktų pasitarti su suaugusiaisiais.  Vienas paprasčiausių žingsnių – užblokuoti žmones, su kuriais nenorite bendrauti, taip  nebesulauksite nepageidaujamų žinučių ar informacijos ant savo paskyros sienos iš to žmogaus. Svarbiausia nesivelti su tais žmonėmis į diskusijas, taip tik dar labiau skatinant tuos žmones jus  įžeidinėti.
–    Pasitarkite. Jeigu jauti, kad kažkas negerai, visada geriau pasikalbėti su vyresniaisiais, tėvais, mokytojais.
–    Pamokykite tėvus. Įprasta, kad tėvai/mokytojai moko Jus įvairių dalykų, nes turi daugiau patirties vienoje ar kitoje srityje. Tačiau šiuolaikinės technologijos yra ta sritis, kurioje dažnai vaikai žino daugiau, nei suaugusieji. Tad, jei matote, kad Jūsų tėvai susikurią paskyrą soc. tinkle ir norėdami paklausti ko nors  jūsų asmeniškai, rašo ant jūsų profilio sienos, nebijokite su jais pasikalbėti ir paaiškinti pagrindinius naudojimosi soc. tinklais principus.