Pigiomis Rusijos dujomis patikėjusią Moldovą ištiko tragedija

Eldoradas Butrimas
Specialiai iš Kišiniovo, Moldova

„Anykštoje“ publikuojame Eldorado BUTRIMO specialiai iš Moldovos „Anykštai“ parengtą reportažą.

Lietuvos vyriausybei neseniai nusprendus visiškai atsisakyti rusiškų dujų ir naftos, pasigirdo balsų, jog darome didelę klaidą, nes turėsime pirkti iš kitur brangesnį kurą, taigi, ir žmonių piniginės suplonės.
Taip, dujos ir degalai greičiausiai bus brangesni, tačiau laikinai, nes kainos yra išaugusios visoje ES. Diskusijoje dėl rusiškų degalų svarbiausias faktorius visgi yra Lietuvos, kaip valstybės, savarankiškumas, o Kremlius planų iš naujo įkinkyti mus į okupacinį jungą, kaip kad įkinkė 1940 metais, neatsisako.

iems, kas mano, kad grėsmė Lietuvai būti iš naujo valdomai Maskvos yra vien tuščias gąsdinimas, pravartu susipažinti su situacija, kuri akivaizdi Moldovoje. Juolab kad ši šalis, gyventojų skaičiumi artima Lietuvai valstybė, nuo SSSR atsiskyrė taip pat prieš 31 metus – taigi, tuo pačiu metu, kaip ir mes.
Tačiau Moldova šiuo metu yra skurdžiausia Europos valstybė, o beveik pusė jos gyventojų yra priversti triūsti užsienyje, nes tėvynėje būtų bedarbiai, neturintys jokio pragyvenimo šaltinio. Be to, Moldova nėra priimta nei į ES, nei į NATO, todėl dabar, vykstant karui Ukrainoje, jai iškilusi pati didžiausia grėsmė – būti užgrobtai Rusijos.
Moldovos nesėkmes nulėmė tai, jog Maskvai 1991 metais pavyko joje sukelti pilietinį karą ir suskaldyti šalį, mat Padniestrės regionas tada pasiskelbė tapęs nepriklausoma Padniestrės Moldovos respublika (PMR). Maskva 1991 metais bandė ir Vilniaus rajono lenkus sukurstyti panašiam žingsniui, tačiau toks planas neišdegė.
Padniestrėje Kremliaus planui tapti realybe padėjo tai, jog šis regionas yra natūraliai plačiosios Dnepro upės atribotas nuo likusios Moldovos teritorijos. Tačiau itin svarbų vaidmenį suvaidino tai, jog Padniestrėje savo karinę bazę turėjo SSSR kariuomenė.
Jai įsikišus ir ėmus bombarduoti moldavų kaimus, Kišiniovas persigando, kad Maskva okupuos visą šalį, ir sutiko pripažinti PMR savarankiškumą. Tai buvo pirmas žingsnis, pradėjęs Moldovos tapsmo Rusijos įkaite procesą.
Po to buvo žengtas kitas Kremliaus žingsnis, įviliojęs Moldovą į spąstus, iš kurių ji neįstengia išsivaduoti iki šiolei. Tais lemtingaisiais spąstais tapo Rusijos dujos.
Kadangi dujos į Moldovą atiteka pro Padniestrę, Maskva ėmė šantažuoti Kišiniovą, jog jei ši bandys atsikovoti Padniestrę, negaus dujų ir sustos gamyklos, o gyventojai žiemą šals. Moldova galėjo skubiai tiesti dujų vamzdžius iki netoli esančios Rumunijos sienos ir pirkti iš jos, tačiau Maskvos dujos buvo dešimteriopai pigesnės.
Bijodamas ekonominio kracho bei gyventojų maišto, Kišiniovas pasirašė ilgalaikę sutartį su valstybine Rusijos įmone „Gazprom“ dėl dujų tiekimo. Be to, Kišiniovas sutiko, kad dujomis prekiaujančios valstybinės įmonės „Moldovagaz“ didžiausiu akcininku, arba realiu savininku, taptų „Gazpromas“.
Po keleto metų „Gazpromas“ ėmė dujų kainas kelti, ir laikui bėgant jos čia tapo vienos brangiausių Europoje, o Moldovos įsiskolinimas „Gazpromui“ šiuo metu siekia 8,5 mlrd. eurų. Maskva ne tik įvarė Moldovą į skolas, bet „Gazpromo“ pinigais ėmė steigti bei finansuoti prorusiškas partijas, sau palankias žiniasklaidos priemones bei papirkinėti politikus tam, kad jie balsuotų už Kremliui naudingus sprendimus.
„Kišiniovo tragedija yra ta, kad jis tapo „Gazpromo“ įkaitu, o šio Rusijos koncerno siūlomais pinigais susiviliojo dauguma partijų ir politinių lyderių“, – tvirtina Moldovos eksparlamentaras, politologas, tinklapio „Omega“ redaktorius Aleksandras Petkovas. Žurnalisto teigimu, dauguma šalies politikų viešai pasisako už šalies stojimą į ES bei NATO, tačiau iš tikrųjų balsuoja už Kremliui naudingus sprendimus.

Žurnalistas patarė tuo nesistebėti, nes Maskva politikus papirkinėja visoje Europoje, ir priminė buvusio Vokietijos vadovo Gerhardo Schroederio pavyzdį. Šis susiviliojo milžinišku atlyginimu ir tapo Rusijos nafta prekiaujančios įmonės „Rosneft“ stebėtojų tarybos pirmininku, nuolat visur žarstančiu pagyras V.Putinui.
A.Petkovas demaskavo, kaip susidarė 8,5 mlrd. eurų Kišiniovo skola už dujas, ir atskleidė, jog dėl to kalti šioje aferoje dalyvaujantys pačios Moldovos politikai. Aferos esmė yra tokia: „Gazpromas“ dujas parduoda „Moldovagaz“ įmonei, kuri pagal pasirašytą sutartį įsipareigoja du trečdalius dujų perparduoti separatistinei PMR.

Visas straipsnis „Anykštoje“ (2022-06-07). Laikraščio ieškokite spaudos prekybos vietose. Reportažas nebus spausdinamas portale anyksta.lt