Piligrimų žygis iš Surdegio į Raguvėlę brėžia naują maršrutą

Kultūros kelio Camino Lituano – pirmojo ir vienintelio savarankiškai paruošto, daugiau kaip 1000 km šiuolaikinio piligrimų kelio, besidriekiančio per visą Lietuvą organizatorių pakviesti piligrimai ankstų spalio 6-osios, sekmadienio, rytą rinkosi prie Surdegio Švč. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios į žvalgomąjį žygį Surdegis–Raguvėlė.
Ši kelio atkarpa įsilieja į būsimo Camino Lituano kelio per Anykščių kraštą dalis.

Camino Lituano – tai ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje, kuriuo piligrimai kviečiami keliauti, bet ir gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys į kurį įtraukiamos vietinės bendruomenės. Pagrindinį 500 km kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų, prie kurio prisijungia papildomos atšakos, kviečiančios kelią pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių, pėsčiomis keliauti po Žemaitiją, Aukštaitiją.

Keliaujantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, apžvalgos bokštus, muziejus, dvarus. Jų kelionės dažniausiai baigiasi šv. Mišiomis bažnyčioje. Verta pastebėti, kad kelias kuriamas be valstybės pagalbos ir jokių projektinių lėšų. Darbuojasi Camino Lituano bendruomenė ir jos savanoriai.
Sekmadienio žygyje dalyvavo trys dešimtys piligrimų iš visos Lietuvos, tarp jų ir vienintelė patirtį tokiuose žygiuose turinti anykštėnė, J. Biliūno gimnazijos istorijos mokytoja Jūratė Musteikienė.
Ekskursiją po kadais buvusį garsų Surdegio dvasinį centrą vedė istorikas, Anykščių krašto šviesuolis Virginijus Strolia.
Pasak jo, pirmoji šventovė Surdegyje pastatyta 1530 metais šalia koplyčios šaltinėlio apsireiškus Švč. Mergelei Marijai. Du šimtmečius Surdegyje veikė Šventosios dvasios vyrų vienuolynas (pastatų kompleksas įrašytas į regioninės reikšmės XVII a. pr. – XX a. pr. Kultūros vertybių registrą) buvo vienas svarbiausių stačiatikių veiklos centrų visame Baltijos regione, kurio didžioji dalis, deja, virtusi griuvėsiais. Piligrimai domėjosi 1510 metais pastatyta, vėliau perstatyta ir šiuo metu Panevėžio stačiatikiams panaudos pagrindu naudotis perleista koplyčia, apsilankė Surdegio bendruomenės namuose ir keliolikos kilometrų žygį baigė šv. Mišiomis Raguvėlės bažnyčioje.

„Šis žvalgomasis žygis buvo ruošiamo 38 km. maršruto Raguvėlė–Surdegis–Troškūnai–Latavėnai–Andrioniškis–Niuronys–Anykščiai dalis“, – sakė V. Strolia, pabrėždamas sekmadienio piligrimų žygio reikšmę.