Festivalio „Pjero dienos“ sumanytojas Erikas Druskinas
Į Utenos kultūrinį gyvenimą netrukus su trenksmu įsiverš profesionalių teatrų festivalis „Pjero dienos.“ Laukiama, kad gruodžio pirmą dieną į festivalio atidarymą atvyks ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažinimo sulaukęs legendinis režisierius, teatro korifėjus E. Nekrošius ir puiki jo kūrybinė grupė – žmona kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva ir sūnus scenografas Marius Nekrošius.
Išvys tris E. Nekrošiaus spektaklius
„Festivalio atidarymo proga bus parodytas teatro „Meno fortas“ spektaklis „Jobo knyga“. Šis spektaklis pasirinktas simboliškai, nes knygą galima atsiversti vėl ir iš naujo – labai didelę, labai gražią teatro knygą, – sakė kūrybine drąsa degantis festivalio sumanytojas, Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas. – Festivalį galėčiau vadinti E. Nekrošiaus vardu, nes skirtingi teatrai atveš net tris jo spektaklius, sulaukusius pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.“
Gruodžio ketvirtą dieną žiūrovai pamatys Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklį „Pinokis“, o gruodžio 20 dieną – Kauno šokio teatro „Aura“ pastatymą „Žala“, kuris pelnė pripažinimą Europoje. Tai didelė dovana Utenai. Didžiausias Aukštaitijoje festivalis „Pjero dienos“ baigsis ateinančių metų balandyje. Pagrindinis „Pjero dienų“ tikslas – supažindinti Aukštaitijos regiono žiūrovą su kuo įvairesniais teatro žanrais: spektakliais, klasikiniu baletu, pantomima, šokio žanru, net cirko spektakliais. Žiūrovai pamatys ir miuziklų, operečių.
Šeštadienis taps teatro diena
Festivalio pavadinimas „Pjero dienos“ pasirinktas neatsitiktinai. Prieš keletą dešimtmečių Utenos kultūros centro teatro „Žaliaduoniai“ režisierė Alma Eigirdienė rengdavo mėgėjų teatrų festivalį „Pjero dienos“, kurio simboliu ir personažu buvo Pjeras (Rimvydas Baltaduonis).
„Kam galvoti naują pavadinimą, jei turim seną puikų pavadinimą. Festivalis grįžta, tačiau su kita programa, – pasakojo E. Druskinas – „Pjero dienos“ vyks ne vieną ar kelias dienas. Festivalis tęsis visą pusmetį, nes taip galima sėkmingiau nukreipti žiūrovą, patogiau pakviesti teatrus. Manau, kad žiūrovui per savaitę pamatyti penkis spektaklius būtų per didelis emocinis krūvis. Daugiausiai spektaklių bus vaidinama šeštadieniais. Norime, kad žiūrovas įprastų ir žinotų, kad šeštadienis yra teatro diena.“
Utena turi puikią bazę – areną, didžiausią teatro salę regione bei dvi mažesnes, dvi puikias sales „Taurapilyje“, todėl kultūros darbuotojai gali rengti didesnį festivalį. E. Druskiną džiugina, kad rajono valdžia pritaria Utenos kultūros centro iniciatyvai, kiek gali, padeda. Ne visur kultūros darbuotojai sulaukia tokios paramos.
E. Druskinas tikisi, kad festivalis paskatins galvoti apie kultūrinį turizmą ir taps galimybe išjudinti regiono žmones, o Utena bus pripažinta Aukštaitijos kultūriniu centru: „Iš Utenos daug tikisi aplinkinių rajonų teatro mylėtojai, nes teatrai neturi galimybių vežti spektaklius į mažas scenas. Regiono žiūrovams mūsų miestas taps artimiausia vieta, kurioje jie galės išvysti spektaklį. Tai teatro žiūrovui bus naudinga ir laiko, ir atstumo požiūriu.“
Festivalis pažers ne vieną staigmeną
Teatro dienos žiūrovams pažers ne vieną staigmeną. Į festivalį pakviestas beveik visas Lietuvos teatrų žiedas – Nacionalinis Kauno dramos teatras, Šiaulių dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras, Kauno šokio teatras „Aura“, Klaipėdos ir Panevėžio muzikiniai teatrai, Klaipėdos jaunimo teatras, Kauno valstybinis lėlių teatras, Keistuolių teatras ir kt. Kai kurie minėti teatrai Utenoje nesilankė net kelius dešimtmečius.
„Kviečiu šiuo festivaliu atversti naują kultūrinį puslapį, raginu gyventojus neužsidaryti namuose. Žiūrovams dovanojame galimybę gerokai pigiau, nei sostinėje nusipirkti bilietą, kuris kainuos 8–12 eurų, – akcentavo E. Druskinas. – Nepasinaudoti šia galimybe būtų ne tik nusikaltimas, bet ir maža beprotybė, nes žiūrovui praktiškai viską atnešime į namus ant lėkštutės.“
„Pjero dienos“ – ne vienintelis festivalis, kuris laukia meno mylėtojų. Netrukus Utenos kultūros centro darbuotojai žiūrovams pažers naujų kūrybinių staigmenų.
