Planai ir siekiamybė (Rievės. 2026-01-23)

Įsibėgėjo jau devyniolikti metai, kai Anykščių rajono savivaldybė Anykščiams siekia kurorto statuso. Panašu, kad neatliktų darbų šiuo klausimu dar labai daug, tačiau paradoksas – savivaldybės administracija susitrumpino darbo savaitę ir penktadieniais dirba tik iki pietų.
O gal toks sprendimas visai logiškas – juk svarbiausius savivaldybės dokumentus už savivaldybės biudžeto pinigus parengia samdytos bendrovės.
Vienas iš tokių nupirktų dokumentų – Anykščių rajono savivaldybės strateginis plėtros planas – pristatytas sausio pradžioje. Į plano pristatymą beveik niekas neatėjo, ir tai savaime suprantama. Pirmiausia – lauke buvo šalta, o dar penktadienis, kai po įtemptos darbo savaitės žmonėms atsiranda visokiausių reikaliukų. Tikėtina, kad iš pogrindinių šaltinių apie strateginio plano pristatymą išgirdusieji pagalvojo: „Mes jau daugybę metų girdime, kad Anykščiai sieks tapti kurortu. Ar dar kažkas gali pasakyti naujo?“

Strateginio plano pristatyme paaiškėjo, kad Anykščių rajono savivaldybė planuoja labai plačiai. Net už 269 milijonus eurų. Tiek per ketverius metus turėtų kainuoti Anykščių ateitis. Turint galvoje, kad kasmet savivaldybės biudžetas siekia apie 70 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis atitenka švietimui, socialinėms reikmėms, na, ir dar vienas kitas tūkstantėlis savivaldybės administracijos kavai, šakočiams ir reprezentaciniams kvapams, apie tokius pinigus galima tik pasvajoti. Lygiai taip pat, kaip jau devyniolika metų svajojama apie tai, kad Anykščiai taps kurortu.
Strateginio plano pristatymo metu rajono meras Kęstutis Tubis pasiėmė atostogas. Strategija, regis, buvo įdomesnė jos rengėjams nei tiems, kurie turės ją įgyvendinti.
Už daugiau nei 18 tūkstančių eurų parengtame dokumente surašyti jau devyniolika metų girdimi dalykai – Anykščiai vėl matomi kaip sveikatinimo ir kultūrinio turizmo kurortas. Vizija ambicinga, skirtumas tik tas, kad kasmet jos aprašomos vis platesnės apimties dokumente, o už jo parengimą už savivaldybės biudžeto pinigus sumokama daugiau ir daugiau.

Plane numatyta beveik viskas: nuo koncertinės salės ir kūrybinių rezidencijų iki aplinkkelio su tiltu per Šventąją. Investicijos suplanuotos taip, lyg rajonas vienu metu spręstų visas problemas – demografines, socialines, kultūrines ir infrastruktūrines. Tačiau pristatymo metu paaiškėjo paprastas dalykas – aiškių prioritetų nėra.
Ką darysime pirmiausia? Kas svarbiausia? Į šiuos klausimus skambėjo bendros frazės.
Simbolišku tapo ir vienos gyventojos klausimas apie šviesos taršą iš šalia Anykščių veikiančių šiltnamių. Kurorto vizija, ramybė, tvarumas – ir paaiškėja, kad apie problemą iki šiol tiesiog nebuvo galvojama. Konsultantai atvyko dieną, nakties nematė.
Tuo tarpu vietos gyventojai tą naktį mato kasdien. Ir tai atskleidžia platesnę problemą: strateginis planas labiau paremtas teoriniais modeliais nei vietos kasdienybe. Jame daug teisingų žodžių, bet mažai atsakymų į nepatogius klausimus.
Strateginio plėtros plano pristatymas baigėsi be aiškių išvadų. Matyt, tai taip ir dera dokumentui, kuris labiau skirtas „turėti“, o ne „daryti“…
Kas žino, gal po devyniolikos metų siekių Anykščiai taps kurortu. Tačiau kas iš to? Kol savivaldybės strategijos bus kuriamos be realių prioritetų, be politinės drąsos ir be žmonių susidomėjimo, kurortu Anykščiai liks tik plane.