Plaučių uždegimas: kas gresia laiku nesikreipiant į gydytoją?

Plaučių uždegimas – viena pavojingiausių ir klastingiausių ligų. Seikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog šios ligos atveju svarbiausia – neuždelsti ir laiku kreiptis į gydytojus.

Kodėl plaučių uždegimą sunku atpažinti, o laiku nesikreipus pas gydytoją ne juokais rizikuojama, pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Sunku atskirti nuo bronchito

Plaučių uždegimas yra infekcijos sukeltas plaučių audinio uždegimas, kurio metu plaučių alveolėse kaupiasi skystis, blogai pasisavinamas deguonis. Kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų pneumoniją dažniausiai sukelia virusai, vyresniems vaikams ir suaugusiems – bakterijos. Tipinį plaučių uždegimą dažniausiai sukelia dviejų rūšių bakterijos: streptococcus pneumoniae ir haemophilus influenzae.

„Staigi pradžia, aukšta, daugiau nei 38 laipsnius siekianti kūno temperatūra, dažnas kosulys su skrepliavimu, skausmas šonuose, oro trūkumas ar dusulys, silpnumas – dažniausi šios ligos simptomai, dėl kurių beveik niekam nekyla abejonių ir iš karto kreipiamasi į medikus. Kur kas sudėtingiau atpažinti netipinį plaučių uždegimą, kurį dažniausiai sukelia bakterijos – Mycoplasma pneumoniae. Jam būdinga lėta pradžia, nedidelis karščiavimas, kurio gali ir nebūti, sausas kosulys, silpnumas, prakaitavimas. Dažnai galvojama, kad ligą „pravaikščiosime“ ir net nenutuokiame, kad iš tiesų sergame plaučių uždegimu, ir yra tikimybė nuo šios ligos numirti“, – sako K. Šnirpūnienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumonija yra trečia dažniausia mirties priežastis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šia liga kasmet suserga 1 iš 100 gyventojų.

Todėl net ir pajutus menkiausius plaučių uždegimo požymius, o ypač kai karščiavimas užsitęsia ilgiau nei tris dienas, jaučiamas didelis silpnumas, bendra savijauta negerėja, pasak vaistininkės, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris paklausęs plaučius, atlikęs kraujo tyrimą ir plaučių rentgeną, galės nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti gydymą.

Taikinyje – nuo turinčių gretutines ligas iki rūkančiųjų

Vaistininkės teigimu, plaučių uždegimu neretai susergama iš karto pabaigus sirgti virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat pneumonija yra gana dažna gripo komplikacija.

„Gripo virusas neretai susilpnina žmogaus imunitetą, sudaro palankias sąlygas į organizmą patekti ir įsitvirtinti pavojingoms bakterijoms. Ypač budriems reiktų būti tiems, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma, lėtinis obstrukcinis bronchitas, nes ligos paveikti kvėpavimo takai nebeatlieka savo apsauginės funkcinės.

Taip pat į rizikos grupę patenka sergantieji diabetu, širdies nepakankamumu, imuninės sistemos ligomis, kadangi šios ligos susilpnina imunitetą. Dėl pažeistų plaučių ir kvėpavimo takų saugotis turėtų ir rūkantieji bei alkoholizmu sergantys žmonės, kurių imuninė sistema silpsta dėl nuolatinės organizmo intoksikacijos. Senyvo amžiaus žmonės ir tie, kuriems taikomas gulimas režimas, taip pat priskiriami rizikos grupei, kurie lengviau suserga plaučių uždegimu“, – aiškina K. Šnirpūnienė. 

Šiems žmonėms, pasak jos, rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, vengti susibūrimo vietų esant padidėjusiam visuomenės sergamumui užkrečiamomis kvėpavimo takų ligomis, išlikti budriems ir laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda bent menkiausi plaučių uždegimo simptomai.

Tiems, kas serga plaučių uždegimu nebe pirmą kartą, turi lėtinių ligų, taip pat dažnai sergantiems bakterinėmis infekcijomis vaikams iki 5 metų rekomenduojama pasiskiepyti pneumokokinės infekcijos vakcina, kuri saugos nuo dažniausiai pasitaikančių plaučių uždegimo sukėlėjų.

Apsaugai – čiobrelis ar pušų pumpurai

„Ši liga įprastai gydoma antibiotikais, karščiavimą mažinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais, bronchus plečiančiais, kai kada – papildomais priešuždegiminiais vaistais. Žarnyno apsaugai papildomai patariu gerti gerųjų bakterijų, atsikosėjimą skatinančių arbatų, pavyzdžiui, čiobrelio, pušų pumpurų, islandinės kerpenos. Mažiems vaikams ir gulimą režimą turintiems ligoniams išsikosėti padeda specialus nugaros vibromasažas, o pasitarus su gydytoju – ir fiziologinio druskos tirpalo inhaliacijos“, – siūlo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Tinkamai gydant plaučių uždegimą,  karščiavimas išnyksta po 2-4 vaistų vartojimo parų, tačiau kosulys gali užsitęsti ir iki 7-10 dienų. Išsigydžius plaučių uždegimą reiktų nepamiršti stiprinti imuninę sistemą, saugotis pakartotinų peršalimo ligų, taip pat užsirašyti kvėpavimo takų sanatoriniam gydymui bei plaučių sustiprinimui.

Vartojant antibiotikus – išskirtinis dėmesys

Ji atkreipia dėmesį, kad gydantis nuo plaučių uždegimo nemažai bėdų pridaro antibiotikų vartojimas, todėl prieš perkant vaistus, skirtus pneumonijai gydyti, reiktų informuoti vaistininką ir apie kitus vartojamus vaistus.

„Ar vieni vaistai netrukdo kitiems tinkamai veikti, išsiaiškinti labai svarbu. Kartais vaistų tarpusavio sąveika netgi gali būti pavojinga sveikatai. Pavyzdžiui, antibiotikas azitromicinas nedera su priešgrybeliniu vaistu flukonazoliu, nes gali sukelti širdies ritmo pokyčius. Šio antibiotiko negalima vartoti ir kartu su rūgštingumą reguliuojančiais vaistais, nes pastarieji silpnina jo veikimą. Tuo tarpu antibiotikas cefuroksimas mažina kontraceptikų veiksmingumą. Antibiotiko klaritromicino veikimą silpnina jonažolių arbata, o jis pats didina statinų koncentraciją kraujyje bei jų šalutinį poveikį. Pasikonsultuoti dėl vaistų tarpusavio sąveikos ar jų derinimo su maistu galima „Gintarinėse vaistinėse“, kur įdiegta vaistų suderinamumo sistema“, – teigia K. Šnirpūnienė.