Šią savaitę Anykščiuose vykstančiame Lietuvos plaukimo čempionate 200 m plaukimo krūtine finale Giedrius Titenis iškovojo auksą ir pagerino vos prieš savaitę Europos čempionate savo paties užfiksuotą Lietuvos rekordą. Tarp Vilniaus ir Austrijos gyvenantis vienas tituluočiausių Lietuvos plaukikų į gimtinę trumpam grįžo tik dėl šio čempionato. Su nauju treneriu dirbti pradėjęs Giedrius pasidalino ateities planais ir atskleidė, kokia ta tikroji, po aukso medaliais paslėpta, plaukiko duona.
Giedriau, esi vienas geriausiai žinomų ir tituluočiausių Lietuvos plaukikų, kaip ši sporto šaka atsirado tavo gyvenime?
Gimiau ir augau Anykščiuose, o pas mus buvo ganėtinai geras baseinas. Be to, mano geriausio draugo tėtis buvo plaukimo treneris. Taip gavosi savaime, kad visi draugai bandė lankyti plaukimą, o aš palankiau ir man patiko – užsikabinau. Taip ir likau jame.
Šią savaitę Anykščiuose vykusiame Lietuvos plaukimo čempionate pelnei ir aukso, ir sidabro medalius. Kokia toji plaukiko kasdienybė, kuri padeda skinti laurus?
Paprasta. Dabar dažniausiai turiu tris treniruotes per dieną. Tai rytinė baseine, popietinė sporto salėje ir dar viena treniruotė vandenyje vakare. Įprasta mano diena atrodo taip: pusryčiai, treniruotė, grįžti namo, valgai antrus pusryčius, pailsi, pamiegi, tada pietūs ir grįžti atgal į baseiną ar sporto salę. Kartais per dieną treniruojuosi net 8 valandas. Ne tiek daug laisvo laiko ir lieka. O pasibaigus treniruotėms, vakare manęs laukia tik vakarienė ir poilsis. Na, dar pasivaikščiojimas su šunimi.
Tavo visas laikas skirtas sportui. Kas tave motyvuoja?
Aš mėgaujuosi tuo, ką darau. Man patinka save spausti, mane motyvuoja noras nugalėti patį save. Netgi galėčiau pasakyti, kad man mielesnis yra treniruočių, o ne varžybų etapas. Patinka, kai grįžti namo, esi be proto pavargęs, bet kitą rytą atsikeli ir turi jėgų, vėl nori eiti, plaukti bei spausti save. Mane tai motyvuoja.
Ar plaukimas sunkus sportas? Kokias savybes turi turėti plaukikas?
Plaukimas nėra lengva sporto šaka. Ji reikalauja daug monotoniško darbo, daug darbo vandenyje. O vandenyje būni tik su savimi, ten su niekuo nepakalbėsi. Vienam reikia nuplaukti daug kilometrų. Taip pat sunku, kai supranti, kad kovoji ne prieš visus kitus, o prieš save patį. Reikia daug užsispyrimo, turi būti stiprus morališkai. Be abejo, reikia ir fizinių savybių. Bet aš manau, kad jas galima išugdyti dirbant. Jei nori dirbti, tai viskas įmanoma.
Tau 28-eri, plauki jau daugiau nei pusę savo gyvenimo, kokių žemiškų dalykų teko atsisakyti dėl sporto?
Kai nusprendžiau, kad esu sportininkas ir pradėjau dirbti profesionaliai, man buvo 13 ar 14 metų. Tada prasidėjo rytinės treniruotės. Būdavo tikrai sunku keltis pusę šešių ryto ir prieš pamokas mokykloje eiti į baseiną, o po jų vėl grįžti atgal. Tokį ritmą turėjau palaikyti visą laiką, tai nebuvo lengva. Tačiau ir dabar mano ritmas nepasikeitęs, lygiai toks pats, tik į mokyklą nebereikia.
Iš tikrųjų, teko atsisakyti draugų, jų kompanijos, linksmybių, maisto. Būdamas paauglys turėjau suprasti, kad negaliu eiti į miestą su draugais, o turiu trintis plaukimo takelyje. Į makdonaldą 12 valandą nakties nueiti irgi negaliu.
Po šiemet vykusio Europos plaukimo čempionato sakei, kad dabar reikės pergalvoti karjeros pasirinkimus. Ką turėjai galvoje?
Negaliu pasakyti, kad šiame Europos čempionate labai nepasisekė. Buvo visko, 200 m nuplaukiau visai neblogai. Po Olimpinių žaidynių labiau norėjau eiti į sprintą, į trumpesnį nuotolį. Norėjau gyventi sprinterio gyvenimą, nes jis šiek tiek lengvesnis. O 200 m plaukimas – itin sunkus darbas. Reikėjo poros metų, kad suprasčiau, jog iš manęs sprinterio nebus. Dabar noriu dar daugiau stengtis ir tikiuosi vasarą Europos čempionate pasiekti gerų rezultatų.
Kas tave skatina siekti vis geresnių ir geresnių rezultatų?
Plaukikas kovoja ne prieš kažką, o prieš save. Kiekvieną treniruotę jis stengiasi pasiekti geresnį laiką, geresnį rezultatą, nuplaukti daugiau kilometrų. O savęs ir savo rezultatų sekimas ir yra motyvacija. Čia man padeda ir naujosios technologijos – rezultatus vandenyje fiksuoju išmaniąja „Samsung“ apyranke „Gear Fit2 Pro“. Ja seku ir matuoju savo sveikatą fizinio krūvio metu, fiksuoju pulsą, nuplauktą atstumą, greitį. Dabar rezultatus vandenyje lengviau įvertinti, nes naujausios išmanios apyrankės gali būti atsparios vandeniui.
Visos technologijos, kurios padeda sekti savo judesius tokiose individualiose sporto šakose, yra tik pliusas. Tai man padeda save nugalėti kiekvieną kartą, lengviau identifikuoti savo fizinį stovį ir priimti geresnius sprendimus artėjant varžyboms.
Neseniai vykusiuose Lietuvos sportininkų rinkimuose, mėgstamiausio sportininko kategorijoje užėmei antrą vietą. Ar glosto savimeilę tokie įvertinimai?
Smagu, kad žmonės domisi, kad aš esu kažkam įdomus. Žinoma, kad tai džiugina ir norisi tik dar daugiau dirbti.
Kokie tavęs laukia kiti metai? Kokie tavo planai?
Mano planai yra tokie patys. Penktadienį pasibaigus Lietuvos čempionatui šeštadienį jau skrisiu atgal į Austriją. Ir nuo pirmadienio, per Kalėdas, toliau ruošiuosi vasarai. Reikia dirbti, poilsiavimui nėra laiko. Vasarą Glazge vyks Europos ilgojo baseino vandens čempionatas, tad manęs laukia naujas pasiruošimo etapas.
Daug keliauji, esi nuolatos užimtas, ar sunku suderinti šeimą ir profesionalų sportą?
Sunkiausia, kai esi išvažiavęs, nes tada pasiilgsti namų, šeimos. Dabar man nėra sunku, nes Austrijoje su manimi yra mano šeima – žmona, mano šuo. Dėl to yra daug lengviau. Man svarbiausia, kad kuo arčiau manęs būtų artimiausi žmonės.
Nuotraukų autorė: Jurgita Kunigiškytė
