Plaukikui G. Titeniui įteikti naujutėlaičio BMW rakteliai

Ketvirtadienį Europos plaukimo vicečempionas Giedrius Titenis sėdo prie naujausio trečios serijos BMW automobilio vairo. Daugiau nei 135 tūkst. litų vertės transporto priemonę jam suteikė oficiali BMW automobilių atstovė Lietuvoje „Krasta Auto“, tapusi G. Titenio ilgalaike rėmėja.
Bendrovė sportininką rems iki 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

„Giedrius yra ne tik pajėgiausias šalies plaukikas vyras, bet ir tarp geriausių visame pasaulyje. Bendradarbiaudami norime padėti siekti atletui jo išsikeltų ambicingų tikslų, tarp kurių – ir dalyvavimas Olimpinėse žaidynėse. Kaip ir dera, greičiausiam šalies plaukikui suteiksime dinamiškumu ir efektyvumu pasižymintį „BMW 316i“ sedaną.
Tikimės, kad juo Giedriaus kelionės į treniruotes bei varžybas Lietuvoje bus komfortiškesnės bei saugesnės ir leis jam maksimaliai susikoncentruoti į rezultatų siekimą“, – įteikdamas automobilio raktelius sakė „Krasta Auto“ generalinis direktorius Olegas Martyniukas.

„Esu labai dėkingas „Krasta Auto“ už įvertinimą ir partnerystę. Nors nuo ankstyvos jaunystės domėjausi automobiliais, niekada neturėjau BMW – šis prekės ženklas man visuomet asocijavosi su galia, kokybe ir tam tikra prabanga. Esu įsitikinęs, kad važiuoti į treniruotes Anykščiuose ar Vilniuje šiuo automobiliu bus kur kas smagiau. Ši parama taip pat įpareigoja siekti dar geresnių asmeninių rezultatų“, – sakė plaukikas G. Titenis.

Planuose – olimpinės žaidynės
Naujuoju automobiliu besidžiaugiantis G. Titenis papasakojo ir apie savo artimiausius planus. Sportininkas atskleidė, kad šiuo metu didžiausią dėmesį skiria pasiruošimui ateinantiems dviems pasaulio čempionatams. Artimiausias plaukiko startas – gruodį vyksiantis pasaulio čempionatas 25 metrų ilgio baseine. Vėliau, kitų metų vasarą – Kazanėje vyksiančios planetos pirmenybės 50 m. baseine.
„Pasiruošimą ir koncentraciją su treneriu Žilvinu Ovsiuku skiriame Kazanėje vyksiančioms varžyboms „ilgame vandenyje“, nes būtent tokio ilgio baseine varžomasi Olimpiadoje. O juk galutinis tikslas yra 2016 m. Olimpinės žaidynės Brazilijoje. Tuo metu artimiausiame trumpo vandens turnyre pagrindinis tikslas – pagerinti asmeninį rezultatą, o ne dalyvauti pilnu pajėgumu“, – sakė plaukikas.
Europos vicečempionas taip pat vengia kalbėti apie siekiamus medalius. „Pagrindinis tikslas – gerinti asmeninį rezultatą, nes tai atspindi, kad patobulėjai, viską padarei maksimaliai. Kova pajėgiausių sportininkų viršūnėje visuomet būna įtempta, kartais šimtosios sekundės dalys gali lemti kelių vietų skirtumą galutinėje rikiuotėje“, – aiškino G. Titenis.

Olimpinėse žaidynėse – 7-8 plaukikai
Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas neslepia, kad tiek iš G. Titenio, tiek iš Rūtos Meilutytės tikimasi aukščiausių rezultatų. „Tai – labai sparčiai tobulėjantys sportininkai. Giedrius daug dirba treniruoklių salėje ir be abejo, kad iš jo tikimės medalių. Žinoma, paprastai praktiškai visi 8 plaukikai, patenkantys į finalą, gali tapti čempionais“, – sakė T. Kučinskas.
Pasak jo, federacija numato, kad Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti 7-8 plaukikai iš Lietuvos.
„Be jau minėtų lyderių, daug vilčių dedame į Daną Rapšį, kurio arkliukas – 200 metrų plaukimas nugara. Jis turi potencialo iškopti į olimpiados finalą ir jame solidžiai varžytis su pajėgiausiais šioje rungtyje sportininkais iš JAV, Australijos ir Japonijos. Kita viltis – Povilas Strazdas, kuris puikiai pasirodė Nandzinge Kinijoje vykusiose jaunimo vasaros olimpiadoje. Apskritai, yra tikimybė, kad Lietuvai pavyktų Rio de Žaneire dalyvauti estafetės rungties finale – o to dar nebuvo per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją“, – teigė T. Kučinskas.
T. Kučinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje būtina gerinti baseinų infrastruktūrą ir mokyti plaukti visus šalies moksleivius.
„Europoje sunku būtų rasti valstybę, kurioje, kaip Lietuvoje, nebūtų privalomų plaukimo pamokų moksleiviams. Galbūt todėl Lietuvoje daug daugiau žmonių nuskęsta nei žūsta keliuose – kasmet turime apie 300-400 skenduolių. Jeigu būtų užtikrinta dabar esama 40-ties baseinų infrastruktūra, turėdami 2 mln. litų finansavimą galėtume kasmet išmokyti plaukti apie 15 tūkst. moksleivių, arba pusę visų antrokų, – skaičiuoja plaukimo federacijos prezidentas. – Be abejonės, tarp jų atrastume ir talentų, iš kurių išaugtų pajėgių plaukikų.