Asmenys, įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturintys pedagoginio išsilavinimo turės daugiau galimybių tapti mokytojais, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.
Tikisi pritraukti specialistų
J. Šiugždinienės teigimu, akivaizdu, kad po kelerių metų mokykloms itin trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų.
„Todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas į mokyklas pritraukti motyvuotus šių ir kitų sričių profesionalus, o jau dirbantiems pedagogams pasirengti mokyti dar vieną dalyką”, – pranešime teigė ministrė.
Ministrė pabrėžia, kad motyvuotų, norinčių išbandyti save dirbant su vaikais kitų sričių specialistų buvo ir iki šiol. Tai rodo „Renkuosi mokyti“ programa, kurios iniciatyva į mokyklas per 10 metų jau yra atėję 162 naujų mokytojų, iš kurių daugiau nei trys ketvirtadaliai po dviejų metų programos lieka švietimo sistemoje.
Iki šiol pedagogo kvalifikacijos neįgiję asmenys į mokyklas ateiti galėjo tik tada, jeigu buvo baigę studijų programas, įtrauktas į reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Kitų sričių profesionalai, pavyzdžiui, medikai, pradėti dirbti biologijos mokytojais galimybių neturėjo.
Reikalavimas – 60 studijų kreditų
Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas aukštojoje mokykloje buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše. Pedagogo kvalifikaciją įgis jau dirbdamas mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.
Numatyta ir kitų išimčių. Mokykloje nesant reikiamos kvalifikacijos mokytojo, mokyti dalyko taip pat galės aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, kurių baigtoje studijų programoje yra ir mažesnė negu 60 kreditų reikiamo dalykinio turinio dalis.
Neturinčiam pedagoginio išsilavinimo specialistui norint pradėti dirbti atitinkamo dalyko mokytoju užteks mažesnio dalyko kreditų skaičiaus nei anksčiau, jis trumpinamas nuo 24 iki 18 studijų kreditų.
Dirbti mokytojais taip pat galės ir asmenys, jau turintys kitą aukštąjį ne pedagoginį išsilavinimą, bet pradėję atitinkamo dalyko studijas. Tokiu atveju pilnos apimties dalykines kompetencijas mokytojas galės įgyti ne per trejus metus, kaip buvo numatyta anksčiau, o per ketverius.
Tačiau visais atvejais išlieka nuostata, kad pradėjusieji dirbti mokytojais per dvejus metus nuo darbo pradžios privalės įgyti mokytojo kvalifikaciją. Tai galima padaryti įstojus į valstybės finansuojamas profesines studijas, kurių vietų skaičių 2022 metais taip pat planuojama didinti penktadaliu.
Turintiems stažą – daugiau lengvatų
Taip pat nuo šiol pedagogo kvalifikaciją bus galima įskaityti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą įgijusiems asmenims, kurie turi trejų metų pedagoginio darbo stažą ir studijų metu yra išklausę šešis pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.
Anksčiau ne pedagogiką baigusiems, bet siekiantiems, kad būtų įskaityta pedagogo kvalifikacija, buvo taikoma daugiau sąlygų: šalia aukštojo išsilavinimo buvo būtinas šešerių metų pedagoginio darbo stažas ir devyni pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditai.
Taip pat pedagogo kvalifikacija galėjo būti užskaitoma universitetinį išsilavinimą turintiems aukštųjų mokyklų dėstytojams, turintiems penkerių metų pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje stažą ir išklausius šešis pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia numačiusi ir kitus veiksmus, kaip pritraukti į mokyklas naujus specialistus ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tai ir skatinimo programa susiejant stipendijas su darbo vieta mokyklose, galimybė dirbant įgyti antrą kvalifikaciją, papildomas finansavimas profesinėms studijoms.
Ministerija tikisi, kad naujas planas, prie iniciatyvos jungiantis ir savivaldybėms, padės per 2022-2024 metus pritraukti iki 800 mokytojų.
Jau ir taip mokymo lygis zemas,ntsi nereikia nei specidlistu,absurdas ,kas pasidare Lietuvoj , besekdami kitas salis auginam karta tik mokančia gerai naudotis internetu