Šiltuoju metų laikų daug laiko praleidžiama gamtoje. Kepsninių kūrenimas, ar neatsakingas neužgesintų degtukų, nuorūkų mėtymas tam neskirtose vietose gali įplieksti ugnį. Gaisro išdegintose pievose sudega augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai. Aplinkosaugininkai primena kokių taisyklių svarbu laikytis, kad ugnies kūrimas gamtoje nevirstų nelaime.
Laužų kūrenimas gamtoje
Lankymosi miške taisyklėse nurodyta, kad apsistoti poilsio miškuose stovyklautojai gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).
Kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį miške draudžiama, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes (leistinose vietose galima naudoti ir kepsnines).
Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojo rašytinį sutikimą. Tokios laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta.
Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
Susiruošusiems gamtoje kūrenti kilnojamuosius maisto gaminimo įrenginius (kepsnines, ugniakurus, rūkyklas ir pan.), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, reikėtų pasirūpinti, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta augantys medžiai ar krūmai. Baigus įrenginį naudoti, susidariusius pelenus svarbu visiškai užgesinti ir tada rekomenduojama juos išbarstyti dirbamoje žemėje.
Fiziniai asmenys norintys užkurti laužą ar kepsninę, miške gali rinkti tik sausas šakas ar žabus.
Per iškylas, šventes, stovyklas ir kitus panašius renginius laužuose galima kūrenti medieną ir medžio anglį. Laužus kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais.
Daugiabučių kiemai ne vieta kepsnių kepimui
Svarbu priminti, kad daugiabučių kiemuose negalima naudoti šašlykinių, kepsninių ar kitų įrenginių maisto gamybai. Vietoje to, reikėtų rinktis tam pritaikytas grilių ar piknikų vietas konkrečiame Lietuvos mieste ar miestelyje.
Ką reikėtų daryti gamtoje įsiplieskus ugniai
– Pastebėjus nedidelį gaisrą, svarbu neleisti ugniai išplisti į didesnius plotus. Tai padaryti galima užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis ir užpilant vandeniu.
– Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 kreipkitės ne tik pastebėję įsiplieskusį gaisrą, bet ir netinkamoje vietoje sukurtą laužą.
Atsakomybė
– Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų.
– Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 iki 2300 eurų.
Daugiau informacijos apie atsakingą poilsį gamtoje ir pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus, kurių reikia laikytis poilsiaujant, galima rasti atmintinėje.
Kurenant lauza reikia turet talpa vandens , uzsikurus didesniai lauzo liepsnai nedelsiant uzpilt vandeniu , o baigus kurent zarijas uzpilt zememis ir pririnkus akmenu uzdet ant buvusios lauzavietes ,kad kita karta vel toje pacioje vietoje butu galima kurt lauza ir taip nebus tersiama zeme .
Vyksta tyrimas degyntojū