Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga) penktą savaitę tęsia streiką. Jos atstovai taip pat nesitraukia iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
„Anykšta“ pašnekovų teiravosi, kaip jie vertina pedagogų streiką bei klausė, ar streikai, jų manymu, efektyvi priemonė pasiekti savo reikalavimų?
LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys:
– Manau, kad streikas yra kraštutinė priemonė, bet šiuo atveju kitokių priemonių nebebuvo likę susikalbėti su valdžia, su prmjeru, kuris yra užėmęs visažinančią ir vienos tiesos poziciją. Ta pozicija yra arogantiška ir akivaizdu, kad valdžia nesitaiksto su kitokia nuomone, netgi nevaidina, kad dialogą veda.Natūralu, kas tada mokytojams belieka. Aš didžiuojuosi mokytojais, kurie yra pilietiški ir nebijo pasakyti savo nuomonės bei pakovoti už savo reikalavimus.Manau, jei nuo pat pradžių būtų buvęs noras kalbėtis, spręsti problemas, o ne numoti ranka, to streiko ir nebūtų buvę.Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.Anykščiuose su tuo jau turėjome patirties. Ir Vyriausybėje matosi, kad yra viena tiesa.Jei žmonės tos vienos tiesos nepalaiko, tada prasideda sąmokslai, priešai.
