Poliklinika ir ligoninė – ant reformų slenksčio

Jei Anykščių rajono savivaldybė suskubtų įsijungti į sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos planą, ji galėtų tikėtis gauti dalį iš 800 mln. Eur, kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi reformai.
Anykščių savivaldybei tokiu atveju tektų sujungti Anykščių ligoninę ir Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centrą į vieną įstaigą, o Anykščių ligoninė liktų be chirurgijos, vaikų stacionaro ir visavertės reanimacijos paslaugų.
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį mažesnės rajono ligoninės taip pat raginamos uždaryti dalį skyrių, teikti tik dienos stacionaro paslaugas, o pačios jungtis prie didesnių ligoninių.

„Daug nežinomųjų“

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius „Anykštai“ sakė, kad kol kas yra „labai daug nežinomųjų“, todėl SAM inicijuojamą sveikatos priežiūros įstaigų reformą vertinti esą sudėtinga.
„Viceministrės klausiau, ko tikėtis, ar mes galėtume tikėtis papildomų pinigų, nes jie skelbė, kad gauna 800 mln.Eur iš Europos Sąjungos, tai kol kas mes jokių raštiškų patikinimų ir panašių dalykų nesame gavę. Iki gruodžio 10 dienos SAM mes turime pateikti kažkokį savo matymą. Iš principo, mes nesame taip griežtai nusiteikę, kad nedalyvaujame jokiose reformose, bet tiesiog norisi daugiau aiškumo, nes stačia galva nert į tokį drumstą vandenį nesinori“, – sakė jis.
Ieškoma variantų ligoninės gyvavimui

Dalis savivaldybių SAM inicijuotą ligoninių reformą vadina susinaikinimu. Anykščių rajono meras S.Obelevičius teigia, kad tai „nėra taip žiauru, kaip pateikia opozicija“.
„Iš esmės visiems matoma ir aišku, kad ligonių mažėja, medikų amžiaus vidurkis yra labai didelis. Jeigu visiškai nieko nedarysi, tos rajoninės ligoninės numirs pačios. Esame su Anykščių ligoninės direktoriumi Daliu Vaiginu diskutavę, kad mes galėtume jungtis, tarkim, prie kokios Vilniaus Lazdynų ligoninės. Ne tiek realiai jungtis, kiek sudaryti kažkokią sutartį, kad būtų galima bendradarbiauti. Tiesiog ieškome dar variantų, kaip pratęsti visavertį Anykščių ligoninės gyvenimą. Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centras, jeigu šeimos gydytojų, ligonių yra, tai ten jie visai normaliai gyvena. Bet čia problema yra ligoninės ateitis.Yra toks pasiūlymas iš ministerijos, kad visos tos mažesnės rajoninės ligoninės atsisakytų vaikų ir chirurgijos skyrių, paliktų tik dienos vaikų ir dienos chirurgiją. Dėl vaikų skyriaus dar būtų galima galvoti, bet ir tai man sunku būtų sutikti, kad Anykščių rajono taryba paimtų ir lengvai pritartų skyriaus uždarymui. O chirurgijos skyrius dar normaliai veikia, medikų ir ligonių pakanka“, – kalbėjo S.Obelevičius.

Nebeliktų dalies svarbių paslaugų

Anykščių ligoninės direktorius D.Vaiginas „Anykštai“ sakė, kad, pagal Sveikatos ministerijos dėliones, Anykščių ligoninė liktų be chirurgijos, be vaikų stacionaro ir visavertės reanimacijos paslaugų.
„Ligoninėje liktų tik dienos, ambulatorinė chirurgija ir ambulatorinės chirurgo konsultacijos.Tas pats nutiktų ir su vaikų stacionaru. Reanimacija ligoninėje būtų panaikinta ir liktų tik intensyvioji priežiūra. Ligoninėje dar liktų vidaus ligų stacionaras ir palaikomojo gydymo slaugos stacionaras bei būtų teikiamos ribotos gydytojų specialistų konsultacijos: akių, ausų, nosies ir gerklės ligų, kardiologo, neurologo, vidaus ligų“, – sakė D.Vaiginas.
Anykščių ligoninės direktorius D.Vaiginas sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos žadami pinigai, numatyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai, būtų skiriami Anykščių rajono savivaldybei, kaip Anykščių ligoninės steigėjai.
„Už šiuos pinigus būtų steigiamas Anykščių bendruomenės sveikatos centras, kur pacientų pirminė priežiūra vyktų su gydytojų specialistų konsultacijomis ir mano jau anksčiau minėtomis paslaugomis, kurios liktų po reformos“, – sakė jis.

Pokyčiai – neišvengiami

Anykščių ligoninės direktorius D.Vaiginas teigė, kad Anykščių rajono sveikatos priežiūros įstaigų ateitis visų pirma priklausys nuo jų steigėjo – Anykščių rajono savivaldybės – politinės valios.
„Jeigu nieko nedarome ir paliekame taip, kaip yra, Sveikatos ministerija žada nustatyti rodiklius, kurių Anykščių ligoninei nepavyktų pasiekti. Pavyzdžiui, kad minimali ligoninė išliktų, turi būti 4,5 tūkst. pacientų per metus. Dabar jų ligoninė turi apie 3,5 tūkst. Pacientų mažėja, nes traukiasi Anykščių rajono gyventojų skaičius. Jų iš kažkur neprivažiuoja, kaip mes įsivaizduojame, kad turėtų nutikti kurortinės teritorijos statusą turinčiame mieste. Neišvengiamai ateis tie pokyčiai, kurie jau buvo kitų rajonų sveikatos priežiūros įstaigose, kaip pavyzdžiui, Kupiškyje, kur natūraliai dėl gyventojų skaičiaus sumažėjimo, nebelikusių specialistų, įvyko „susitraukimas“. Beje, netgi Ukmergės ligoninei siūlomas panašus likimas kaip Anykščių ligoninei“, – tęsė D.Vaiginas.

Nori bendradarbiauti su sostinės ligonine

Anykščių ligoninės direktorius D.Vaiginas sakė, kad Anykščių ligoninę ministerija norėtų jungti prie Panevėžio ligoninės, tačiau, kaip jau minėjo ir meras S.Obelevičius, Anykščiai labiau linksta bendradarbiauti su sostinės medicinos įstaigomis.
„Yra įvairiausių dalykų. Pavyzdžiui, pacientas nuvežamas į Panevėžio ligoninę, o iš ten pervežamas į Vilnių ar Kauną. Dėl to mums pacientai priekaištauja, kam jie vežami į Panevėžį, kai viską galima atlikti tiesiai ir greičiau. Statistika rodo, kad anykštėnai panašiai renkasi Panevėžio bei Vilniaus ligonines. Meras pasiūlė paieškoti, su kuria Vilniaus ligonine galėtų bendradarbiauti Anykščiai. Tai aš pasitariau su Vilniaus Lazdynų ligonine ir gavau atsakymą: „Kodėl gi ne“. Tačiau ministerija mus mato prie Panevėžio, nors esu ir jai išsakęs, kad mums būtų priimtinesnė Vilniaus kryptis“, – sakė D.Vaiginas.
Kelia nerimą dviejų
įstaigų sujungimo planai

Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojas, Anykščių rajono tarybos narys socialdemokratas Kęstutis Jacunskas „Anykštai“ sakė, kad jis yra prieš „buldozeriu stumiamą“ sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką.
„Pagrindinis dalykas, kuriam prieštarauju ir kuris man kelia nerimą, tai planai sujungti Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centrą ir Anykščių ligoninę. Šių abiejų įstaigų yra visai skirtingi finansavimo šaltiniai. Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centras puikiai išsilaiko, įstaigai pakanka prisirašiusiųjų pacientų skaičiaus ir ji savarankiškai labai gerai gyvena. Be to, atskiras įstaigas valdyti yra patogiau“, – sakė jis.

Pacientams bus blogai

K.Jacunskas konstatavo, kad Anykščių ligoninėje nelikus kai kurių dabar teikiamų paslaugų, gyventojams būtų „labai blogai“.
„Rajonas yra senas, reikia atsižvelgti į žmonių amžių. Jeigu bus paliekama dienos chirurgija, nebus jokių gydytojų budėjimų, tai jei kokią 7 valandą vakaro žmogus įsikirs kirviu į koją, jam teks vykti į Panevėžio ligoninę. Greitoji iki ligoninės gal dar nuveš, bet juk po to žmogui teks grįžti atgal – „kapanokis“ , kaip nori“, – pastebėjo K.Jacunskas.
Anykščių rajono tarybos narys K.Jacunskas prognozavo, kad Anykščių ligoninėje išlaikyti Vaikų ligų skyrių bus sunku. Anot Socialinių reikalų, sveikatos ir aplinkos apsaugos komiteto nario, šio skyriaus likimas daug priklausys nuo Anykščių rajono tarybos sprendimų.
K.Jacunskas Sveikatos apsaugos ministerijos planuose, kuriais siekiama pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, taip pat sakė pasigendantis aiškumo.
„Kalbama apie reformai numatytus 800 mln. Eur, bet aišku, kad didžioji dalis tų pinigų atiteks Lietuvos didžiosioms ligoninėms. O mūsų „rajonėliams“ – kas liks. Be to, raginama pradėti reformas, o net neaišku, kada bus pervesti pinigai“, – kalbėjo K.Jacunskas.

Ligoninė – ne pastatai

Apie sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką socialiniuose tinkluose nuomonę išsakė ir anykštėnas Juozas Ratautas.
„Kaip ligoninės stebėtojų tarybos narys, esu sakęs, kad per dešimtį metų , o gal ir anksčiau, ligoninė taps visai kitokia. Beje, iki šiol nežinau, kodėl iš tarybos narių tarpo buvau pašalintas – ar dėl imperatyvaus reikalavimo pasikeitusiose teisės aktuose, ar dėl aktyvios raiškos taryboje. Sužinoti nepavyko.
Kovoti reikia su priežastimis, o ne pasekmėmis. Tad mero pažadą pakovoti dėl ligoninės esamo statuso pavadinčiau nesavalaikiu ir vargu ar tikslingu ir prasmingu. Taip, anykštėnams labai svarbu turėti visapusišką stacionarinį gydymą čia pat, prie namų. Taip, gerai būtų, kad mus gydytų patyręs medicinos personalas, kad įranga atitiktų aukščiausius standartus, kad pacientų aptarnavimas neatsiliktų nuo reikalavimų. Tačiau ar realu, matant demografines tendencijas bei šalies valdžios viziją, koncentruoti gydymo paslaugas, gerinti jų kokybę? Vokietijoje ligoninės viena nuo kitos nutolusios per 100 kilometrų. Užtat modernios! O kaip su gydytojais, medicinos personalu, kokią viziją rajono valdžia turi juos pritraukti? Ligoninė – ne pastatai.
Žinant ateinančius iš ES milijonus pertvarkai, mano galva, reikia pasiimti kokius 20 ir moderniai sutvarkyti ligoninės pastatą, pritaikant jį pirminio ir antrinio lygio medicinos paslaugoms teikti. Kas iš to, kad priešinantis reformai metams ar trejiems bus atitolintas procesas. Daugiau prarasime nei laimėsime. Kova turi turėti prasmę. Vienas gali norėti ilgiau pavadovauti, kitas – surinkti simpatijų ar „laikų“, bet tai trumparegiška. Tad reikia skaičiavimų, bendrų tendencijų vertinimo, demografinių rodiklių analizės ir… logikos“, – komentare rašė J.Ratautas.

Pertvarka bus skaudi

Naujienų agentūrai BNS Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad sveikatos priežiūros įstaigų reforma savivaldą paliestų labai netolygiai – anot jo, yra „dešimtys savivaldybių“, kurias pertvarka dėl galinčio sumažėti paslaugų prieinamumo paveiktų skaudžiausiai, o dalies siūlymai nepaveiktų apskritai.
Anot M. Sinkevičiaus, mažesnėms savivaldybėms siūloma įkurti sveikatos centrą, sujungiant turimą ligoninę, pirminės sveikatos priežiūros centrą, sveikatos biurą, atsisakyti dalies ligoninėse vykdomų paslaugų, o jas užtikrinti per sutartis su artimiausio didmiesčio įstaiga.
M. Sinkevičiaus nuomone, ministerija, grasindama nebeskirti finansavimo už sveikatos paslaugas savivaldybėms, kurios nieko nekeis, arba sugriežtinti kriterijus paslaugoms skiriant lėšas, pasveria ir politines rizikas, t.y. pertvarką inicijuoja pati, tačiau nepopuliarius sprendimus įpareigoja priimti vietos valdžią
Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas medicinos įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.