POLITIKA
Buvo ar nebuvo CŽV kalėjimas Lietuvoje? Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad buvo, nors ir nerado tiesioginių įrodymų. Kodėl už tokį skandalingą sprendimą balsavo septyni teisėjai, tarp kurių buvo ir lietuvis Egidijus Kūris? Vakar išgirdusi apie Lietuvai nepalankų Europos žmogaus teisių teismo sprendimą D.Grybauskaitė iškart pareiškė: „Privalėsime vykdyti teismo sprendimą.“ Tačiau kiti Lietuvos atstovai nebuvo linkę taip lengvai susitaikyti.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Lietuva turėtų įvertinti galimybes apskųsti sprendimą šio teismo Didžiajai kolegijai: „Net ir pačius sunkiausius nusikaltimus padarę asmenys turi teisę į gynybą, į sąžiningą teismą, sąžiningą ikiteisminį tyrimą. Jų atžvilgiu negali būti taikomi metodai, kurie yra nesuderinami su žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Mūsų teisėsaugos institucijos dar nėra pabaigusios tyrimų, tad kol kas kalbėti apie dar kitus tyrimus nėra prasmės“. Asta Kuznecovaitė -„Strasbūro teisme lietuvis kėlė ranką prieš Lietuvą“. LIETUVOS RYTAS
Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadų paskelbimo dėl politinės korupcijos ore pakibo neatsakytų klausimų debesis. Tarkim, premjerui Sauliui Skverneliui pro akis neprasprūdo, kad NSGK tyrimas visiškai nepalietė konservatorių, kurie, pasak jo, Andriaus Kubiliaus vadovautoje Vyriausybėje turėjo žinoti apie vykusius neskaidrius procesus šalyje.
Spaudos konferencijoje pristatant komiteto išvadas, valstiečių atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad būtent konservatoriai, būdami valdžioje, sukūrė patogią terpę politinei korupcijai. Į D.Gaižausko replikas atsakydama NSGK narė, konservatorė Rasa Juknevičienė užsiminė, kad ateis ir „Agrokoncerno“ eilė analogiškam tyrimui. Ji įsitikinusi, kad konservatoriai tikslingai buvo juodinami valdančiųjų, akcentuodama, kad tyrimo medžiagoje kaip tik pasakyta, jog konservatoriai atsilaikė prieš „MG Baltic“ taikytą spaudimą. Justina Gafurova – „Konservatoriai paruošė dirvą korupcijai“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
„Kaunas 2022“ diskusiją „Šiuolaikinio meno centras Kaune: realybė ar iliuzija?“ pradėjęs Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus pirmininkas, akvarelininkas Eugenijus Nalevaika pastebėjo, kad bandymai atkreipti dėmesį į parodų erdvių trūkumą Kaune tęsiasi jau tris dešimtmečius. 2004-aisiais diskutuota su atstovais iš Kauno miesto savivaldybės ir, rodos, blykstelėjo viltis, kad tuomet dar projektuojamoje „Žalgirio“ arenoje būtų galimybė įkurti autonominę galeriją, tačiau viskas taip ir liko tik vizija.
Projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė, mokslo ir meno projektų koordinatorė Virginija Vitkienė pastebėjo: ekspozicinių erdvių mieste yra, tačiau esamos galerijos, muziejai neatitinka daugybės įvairių saugumo, drėgmės ir pan. reikalavimų, taikomų šiuolaikinei ekspozicijų erdvei. Ainė Jacytė – „Ko reikia Kaunui: naujos meno galerijos ar institucijos?“. KAUNO DIENA
Tie, kas nesuspėjo aplankyti Kaune, Aleksote, veikusio Senovinių automobilių muziejaus, tokios galimybės jau nebeturės. Birželio 6-oji – paskutinė ketverius metus veikusio muziejaus darbo diena. Kai gegužės 29 dieną Kauno miesto taryba nusprendė išnuomoti patalpas kitiems nuomininkams, senovinių automobilių asociacija „Retromobile“ nemato kitos išeities, kaip stabdyti veiklą, techniką grąžinti savininkams, nes ne visi automobiliai priklauso muziejui.
Iki šiol patalpas iš Kauno miesto savivaldybės besinuomojanti „Retromobile“ mokėjo 0,2 euro už kvadratinį metrą, bet savivaldybės taryba nusprendė šią sumą padidinti iki 2 eurų. Pasak asociacijos „Retromobile“ prezidento Ramūno Kardelio, baigiantis patalpų nuomos laikotarpiui, ją pratęsti atsisakyta, o nuomos kaina buvo sąmoningai padidinta dešimteriopai. Kauno miesto savivaldybės tarybos valdančiųjų sprendimas šokiravo tiek jį, tiek asociaciją. „Manėme, kad kuriame didžiulę pridėtinę vertę, bet miesto valdžia nusprendė kitaip. Mums tai – didelis smūgis“, – teigia R. Kardelis. Vilma Kasperavičienė – „Būsimoji kultūros sostinė pasikėsino į kultūrą“. LIETUVOS ŽINIOS
Birželio 3 dieną prasidės 22-asis Vilniaus festivalis, kurį 1997 metais įsteigė Lietuvos nacionalinė filharmonija. Šiemet į festivalį sugrįš operos solistė Violeta Urmana – dainuos „Šimtmečio rečitalyje“. Pianistė Mūza Rubackytė skambins su styginių kvartetu „Mettis“. Antrus metus iš eilės dalyvaus latvių mecosopranas Elina Garanča. Pernai ši laukta viešnia koncertavo su vyru, dirigentu Karelu Marku Chichonu. Neeilinė proga atsirado pakviesti reto balso – koloratūrinio mecosoprano – savininkę Vivicą Genaux.
Šiame Vilniaus festivalyje minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Rengiant programą akcentuota Lietuvos muzikinė kultūra, tradicijos ir naujovės, išeivių muzika, sujungusi Lietuvą ir Vakarus. „Ne vien mes atkreipėme dėmesį į proginius renginius, o ir mūsų partneriai susidomėjo Baltijos šalių menu ir muzika“, – sako Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė ir festivalio vykdančioji direktorė Rūta Prusevičienė. Gintarė Čiuladaitė – „Menininkams kelius atveria mecenatai“. VAKARO ŽINIOS
Būrys visuomenininkų viešai pasisakė nepritariantys Atgimimo aikštės rekonstrukcijai Klaipėdoje, kurios metu būtų įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Protestuotojų žodžiais, „tai tėra lėšų švaistymas ir kelia tiesioginę grėsmę kultūros paveldo vertybėms“. Protesto akcijos dalyviai – Klaipėdos forumas su kitomis visuomeninėmis organizacijomis – reikalavo stabdyti projektą. Tam buvo renkami žmonių parašai.
Pasak miesto tarybos narės Ninos Puteikienės, abu šie projektai nederinti su Klaipėdos bendruomene ir yra įgyvendinami prieš visuomenės valią. „2015 m. buvo parengta Atgimimo aikštės ir jos gretimybių raidos galimybių studija, pristatanti keturis aikštės projektus. Buvo atlikta visuomenės apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 žmonių, 71,8 proc. pasisakė už nuosaikų aikštės raidos variantą – ją sutvarkyti, paliekant neužstatytą, numatant joje žaliąją erdvę, mažosios architektūros elementus“, – teigia N.Puteikienė. Ieva Liškevičiūtė – „Dėl projekto – piketas“. KLAIPĖDA
Beveik 150 muzikantų ir atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio, tarp kurių garsiausios pasaulio džiazo ir „world“ muzikos žvaigždės, kone dvi dešimtys įvairių muzikinių pasirodymų ir koncertų, renginių ar seminarų, kelios dešimtys burėmis pasidabinusių bei džiazuojančius vėjus gaudančių laivų ir dešimtys tūkstančių Klaipėdą užplūdusių gerą muziką mylinčių gerų žmonių – visa tai per jau ateinančią savaitę Lietuvos uostamiestį sudrebinsiantį 24-ąjį Klaipėdos pilies džiazo festivalį.
Beveik prieš ketvirtį amžiaus nedideliame bohemos (KKKC Parodų rūmų) kiemelyje surengto festivalio realiai tebūta tik nedidelio vienos dienos renginio. Šiandien šūkiu „Gera muzika geriems žmonėms“ vedamas Klaipėdos pilies džiazo festivalis – tai jau didžiulis tarptautinis renginys, išskirtinis ir ryškus uostamiesčio kultūrinis reiškinys, garsinantis miesto vardą Lietuvoje ir už jos ribų, įtraukiantis ne tik muziką, bet ir kitas meno šakas atstovaujančius kūrėjus. Sandra Lukošienė – „Klaipėdoje dešimčių tūkstančių gerų žmonių fiesta“. VAKARŲ EKSPRESAS
SVEIKATA
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička įrodė, kad Šiauliuose galima kaunietiškomis kainomis išnuomoti nekilnojamąjį turtą. Šiaulių miesto politikai nusprendė išnuomoti Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre 35,67 kv. m patalpas. Administracija surengė nuomos konkursą, o gauta kaina pribloškė ne tik politikus, bet ir nekilnojamojo turto ekspertus. Kilo klausimas, tai kiek tada mes permokame už vaistus?
Konkurso pradinė nuomos kaina buvo 45 Eur už kv. m. Buvo gauta net 12 pasiūlymų. Mažiausia pasiūlyta nuomos kaina siekė 76 Eur už kv. m, didžiausia – 204 Eur. Tiesa, didžiausią kainą pasiūlęs ir konkursą laimėjęs dalyvis pasirašyti nuomos sutartį atsakė. Antrojoje vietoje esančio dalyvio kaina buvo ketvirčiu mažesnė – 147,19 Eur. Paaiškėjo, kad pasiūlymų gausą galėjo lemti tai, kad vienas ir tas pats farmacijos tinklas per susijusias įmones pateikė po kelis pasiūlymus. Jūratė Rauduvienė – „Vaistinių tinklų nuomos kainų „kosmosas“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
TEISĖTVARKA
„Samsono“ juodosios buhalterijos byloje įtarimai tvirtinasi. Tik kyla klausimas, kokią įtaką tyrimui turės vieno pareigūno perbėgimas į advokatų kontora, atstovaujančią įtariamiesiems. Įstatymas numato terminą, kai asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės tarnyboje, vienus metus negali atstovauti ūkiniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis pastaruosius metus dirbo.
Įmonėje „Samsonas“ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai tyrimą pradėjo 2016 m. Vienos didžiausių mėsos pramonės įmonių Lietuvoje galimų finansinių machinacijų gijos pareigūnus nuvedė pas 37 jų produkcijos pardavėjus. Priešakinėje FNTT tyrėjų linijoje tuo metu dirbo Haroldas Juška. Šis pareigūnas, atlikęs pirminius veiksmus „Samsono“ byloje ir paskirstęs užduotis kolegoms, kardinaliai pakeitė profilį. Valstybės gynėjų pusei atstovavęs H.Juška perėjo ginti galimų mokesčių grobstytojų. Nuo 2017 m. H.Juška dirba padėjėju advokatų Rolando Mištauto ir Teisučio Milickio kontoroje „Konsus“, kurios advokatai sudarė sutartis atstovauti dviem įtariamosioms „Samsono“ byloje. Diana Krapavickaitė – „Samsono“ byloje – buvusių pareigūnų šou“. KAUNO DIENA
Praskleidusi viešųjų pirkimų skraistę Kauno tardymo izoliatoriuje – dabar už tai apskųsta teismui. Pasak Rasos Kazėnienės, tokiais metodais siekiama nutildyti ją ir kitus neabejingus valdininkus. Kauno apylinkės teismas vakar atvertė civilinę bylą kurioje viešojo maitinimo paslaugas teikiami žuvų prekybos bendrovė „Niklita“ ir jos vadovas Valdas Kukta reikalauja priteisti iš šio miesto tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkes R.Kazėnienės 6 tūkst. eurų žalą.
Ieškinį dėl esą pažeistos dalykinės reputacijos, garbės ir orumo ginimo verslininkai pateikė po to, kai R. Kazėnienė paviešino skandalingus faktus apie viešuosius pirkimus įkalinimo įstaigose. „Niklita“ iš jos reikalavo 5 tūkst. eurų, o asmeniškai V.Kukta – 1000 eurų. Vygandas Trainys – „Dėl drąsių žodžių tenka varstyti teismo duris“. LIETUVOS RYTAS
Už pareigūno vardo pažeminimą iš darbo atleisti jau buvę policininkai Vaidas Andriulaitis, Rolandas Šimkus ir Džeraldas Malinauskas kaltinti piktnaudžiavimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vakar Klaipėdos apylinkės teismas V.Andriulaitį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą ir jam iškeltą baudžiamąją bylą nutraukė. Savo kaltę pripažinęs vyras nukentėjusiajam sumokėjo 1350 eurų. Teismas konstatavo, kad ši suma net didesnė nei realiai įvertinta turtinė ir neturtinė žala.
Kad elgėsi lygiai taip pat, kaip ir kiti Klaipėdos apskrities VPK areštinėje dirbantys kolegos, teigusiems pajūrio policininkams nepavyko įrodyti, jog nekankino sulaikymo kameroje uždaryto vyro. Tačiau nė vienas iš jų į belangę nekeliaus. Du atsipirko lygtinėmis bausmėmis, o nukentėjusiajam savo noru žalą atlyginęs trečiasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas laidavus žmonai. Darius Čiužauskas – „Kaip policininkai tapo budeliais“. VAKARO ŽINIOS
Netrukus prieš teismą stos nusikaltimais, susijusiais su psichotropinių medžiagų kontrabanda iš Didžiosios Britanijos ir jų platinimu Lietuvoje kaltinami penki Naujosios Akmenės gyventojai. Tarp kaltinamųjų viena moteris. Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, metu nustatyta, kad psichotropinės medžiagos iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą galimai keliavo nuo 2015 metų birželio iki 2016 metų sausio mėnesio.
Pagrindinis kontrabandos organizatorius 21 metų kaltinamasis, vadovavęs iš užsienio užsakytų psichotropinių medžiagų platinimui. Pinigus už neteisėtas prekes į sąskaitą pervesdavo ne pats, o perdavęs grynuosius kitam kaltinamajam. Psichotropinės medžiagos buvo siunčiamos į Lietuvą kaip pašto siunta. Neleistinas medžiagas nusikaltėliai siuntėsi nurodydami neegzistuojančius adresus Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje. Stebėdami siuntos kelią interneto svetainėje, jie nuvykdavo į paštą ir atsiimdavo siuntą anksčiau, nei ji spėdavo pasiekti galutinį tikslą. Edita Karklelienė – „Kvaišalai į Lietuvą keliavo paštu“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
