POLITIKA
Vakar pagaliau iš trečio karto Seimas po pateikimo pritarė parlamentaro Zbignevo Jedinskio pasiūlymui paviešinti visų buvusių kagėbistų pavardes. Konservatoriai, kelis kartus pasiekę, kad klausimo nagrinėjimas būtų nukeliamas vis į kitą posėdį, šįkart to nebegalėjo padaryti, nes Seimo statutas to neleido. Tačiau tiek jie, tiek Liberalų sąjūdžio atstovai, ypač blokuojantys šią iniciatyvą, bent iki rudens sesijos gali būti ramūs, mat tik tada projektas pasieks svarstymo stadiją, – rašo „Vakaro žinios“. Po pateikimo už kagėbistų paviešinimą balsavo 55 Seimo nariai, „prieš“ buvo 34 ir 9 susilaikė. Tarp balsavusiųjų „už“ nebuvo nė vieno konservatoriaus ir liberalo.
Artūras Skardžius, kuris kagėbistų paviešinimo klausimu yra vienas aršiausių liberalų ir konservatorių oponentų, stebėjosi tuo, kad praėjus kelioms valandoms po pateikimo, kai Seimas nagrinėjo visai kitus klausimus, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pasinaudojo proga ir per šoninį mikrofoną pareiškė tai, ką antradienį buvo pasakiusi jo kolegė Rasa Juknevičienė: kas balsuoja už kagėbistų paviešinimą, tas tarnauja Kremliaus interesams, mat esą Rusijos specialiosios tarnybos sužinos, ką galima šantažuoti. A. Skardžiaus teigimu, viešumas kaip tik būtų tų žmonių apsisaugojimo priemonė.
„Manau, būtent konservatoriai, išvežę dalį KGB archyvų, tuos žmones šantažuoja: arba dirbkite mums, arba būsite šantažuojami. Aš du kartus per posėdžius paprašiau konservatorius grąžinti pavogtus KGB archyvus. Kur juos padėjo – sunku pasakyti. Tačiau konservatoriai, kurie paprastai būna aštrialiežuviai, į šiuos raginimus net nesugebėjo atsikirsti“, – pastebėjo A. Skardžius. Jo nuomone, konservatoriai turi ką slėpti – be kita ko, jie bijo ir to, kad paviešinimas sugriautų jų pačių susikurtą mitą. „Mitą, kad konservatoriai yra vienintelė partija, besirūpinanti Lietuvos išlikimu, apsauganti Lietuvą nuo išorinių grėsmių, kad vienintelė patriotinė partija yra konservatoriai. Viešumas sugriautų visą kortų namelį, pastatytą ant pseudopatriotizmo pagrindo“, – svarstė Seimo narys. Kagėbistų paviešinimo klausimo svarstymo Seimas nusprendė imtis rudens sesijos metu. Danas Nagelė – „Grąžinkit išvežtus KGB archyvus“. VAKARO ŽINIOS
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina Seimo narių ketinimus paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį pavadino visišku absurdu. Pasak jo, politikų užmojus galima vertinti dviem aspektais – moralės ir kontržvalgybos. „Nenoriu kalbėti apie moralę, nes klausimas labai paprastas. Valstybė priėmė sprendimą saugoti pavardes žmonių, kurie savo noru prisipažino bendradarbiavę su KGB struktūromis. Jie patikėjo valstybe. Viskas. Čia ir dedame tašką. O dabar valstybė sako, kad ji persigalvojo. Tad koks gali būti požiūris į savo įsipareigojimų žmonėms nesugebančią laikytis valstybę? Visa kita – politikavimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė G. Grina.
Anot jo, kontržvalgybos požiūriu toks Seimo narių sprendimas būtų naudingas Rusijai, nes ji sužinotų, kurie buvę KGB bendradarbiai yra prisipažinę, kurie – ne. „Abiem atvejais tai yra visiškas absurdas. Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės“, – vylėsi G. Grina. Jo vertinimu, jeigu Seimo nariai dega entuziazmu, tegul priima pataisą, kad kandidatai į parlamentą savanoriškai paviešintų informaciją apie buvimą tame slaptame sąraše. „Komizmas tas, kad dauguma į tą sąrašą įrašytų žmonių jau yra pensinio amžiaus ir vargu ar kada nors į Seimą kandidatuos“, – pažymėjo G. Grina.
2000-aisiais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje įslaptinant duomenis. Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai 1 589 asmenys prisipažino bendradarbiavę su slaptosiomis SSRS tarnybomis. Spręsti, ką daryti su asmenų, kurie prisipažino KGB bendradarbiais, duomenimis, Seimo nariams teko ir 2015-aisiais, suėjus terminui, kai pagal įstatymą jie galėjo būti viešinami. Ilgiausias įstatyme nustatytas įslaptinimo terminas – 75 metai. Jis gali būti pratęstas. Raimonda Ramelienė – „Seimas programuoja raganų medžioklę“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Kultūros paveldo specialistai leido perkelti Juozo Tumo-Vaižganto memorialinę lentą ir jos vietoje įrengti duris į vestuvių saloną, – rašo „Kauno diena“. Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti kauniečių pasipiktinimas dėl J. Tumo-Vaižganto lentos, kuri ilgą laiką puikavosi ant Aleksoto g. 10-ojo pastato kampo. Šiame pastate veikia ir J. Tumo-Vaižganto muziejus. Dabar iškilaus lietuvių veikėjo atminimo vietoje baigiamos įrengti durys į vestuvių madų saloną „Diva“, o J. Tumo-Vaižganto atminimo lenta perkelta į kitą, nuošalesnę, to paties namo vietą. „Taip ir nesupratau: durys į vestuvių saloną, vis dėlto, nugalėjo J. Tumo-Vaižganto memorialinę lentą? Kiek žinau, namo bendrijos nariai dauguma balsų tam nepritarė“, – grupėje „Kultūros paveldo draugai“ rašė Sakalas G.
Jis pridūrė, kad naujojoje vietoje dėmesys pirmiau krenta į šalia esančią aptriušusią elektros skydinę, o ne į memorialinę lentą, todėl ironizavo, kad dabar Kaune tikrai atsiras daugiau kultūros. Tačiau Kultūros paveldo specialistai pritarė, kad memorialinė lenta būtų perkelta į kitą vietą – jų tikinimu, verslininkai gavo reikiamus leidimus. Edita Radzevičiūtė – „Vestuvių salonas nugalėjo Vaižgantą“. KAUNO DIENA
Nuo 2014-ųjų užsienyje studijavęs Robertas Lozinskis, dirbantis ir koncertuojantis svečiose šalyse su ansambliu „Trio Agora“, šią liepą gimtajame Kaune organizuoja pirmąjį pianistų festivalį „Kaunas Piano Fest“. Pianistas studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Berlyno menų universitete ir Karališkojoje Škotijos konservatorijoje. Jis kasmet vasarą grįžta į Lietuvą pailsėti, o šiemet – ir rengti festivalio. „Mintis apie festivalį kilo 2015-aisiais, kai pats sudalyvavau panašaus pobūdžio renginyje Prancūzijoje. Pamačiau nišą – kad vasarą Kaune nieko tokio nevyksta, stovi tuščios mokyklų salės, palikti instrumentai. Būtų nuodėmė jais nepasinaudoti“, – sakė R. Lozinskis.
Festivalio koncertai vyks Kaune, vėliau – Trakų Vokės dvaro sodyboje, o liepos 15-osios gala koncerte Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje žiūrovai išklausys visus festivalio dalyvius ir išrinks savo favoritą. Festivalio metu vyks ir atviros meistriškumo pamokos – jas J. Naujalio gimnazijoje ves profesorius Petras Geniušas ir R. Lozinskio mokytojas profesorius Fali Pavri. Abu jie dėsto Karališkojoje Škotijos konservatorijoje. Gintarė Čiuladaitė – „Pirmasis festivalis – skambia gaida“. LIETUVOS ŽINIOS
Šiandien Klaipėdoje bus švenčiamos Joninės: pinami vainikai, šokama, skanaujamos žolininkų arbatos, šokinėjama per laužą. Organizatoriai apgailestauja, kad šiemet dėl Jono kalnelio rekonstrukcijos po 20 metų teko keisti šventės vietą. Šįsyk ji bus rengiama Danės skvere. Tačiau vis dėlto pažadėta, kad šventė bus ne ką kuklesnė. Jau buvo įprasta, kad trumpiausios nakties šventę ant Jono kalnelio transliuodavo LRT televizija. Tačiau šiemet televizijos komanda nusprendė keliauti į Nidą. Kol kas prognozuojama, kad penktadienį Klaipėdoje lis, tačiau bet kuriuo atveju šventė įvyks. Šį savaitgalį Joninės bus švenčiamos ir Šventojoje ant Alkos kalno, o Nidoje Joninės kartu su tarptautiniu folkloro festivaliu „Tek saulužė ant maračių“ vyks šeštadienį. Joninių laužai ir didysis šventės koncertas vyks Nidos prieplaukoje. Rūta Žukė – „Joninės Klaipėdoje kvies į Danės skverą“. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Sužlugo pareigūnų bandymas atkeršyti politikams, drįsusiems išreikšti savo nuomonę apie prieštaringai vertinamą prokurorą Irmantą Mikelionį ir prieš 2 metus surengusiems piketą prie jo namų, – rašo „Lietuvos rytas“. Trukdymu prokurorui dirbti apkaltinti buvę Seimo nariai Valdas Vasiliauskas ir Kęstutis Komskis ketvirtadienį šventė pergalę – Vilniaus apygardos teismas juos visiškai išteisino. Į teisiamųjų suolą sėdę politikai nesuprato, už ką yra teisiami, o valstybinį kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislovas Barsulis pasiūlė K. Komskiui ir V. Vasiliauskui įspūdingo dydžio baudas – po 12,5 tūkst. eurų, nors tokių baudų paprastai negauna net už finansines aferas teisiami nusikaltėliai.
„Susirinkimų įstatymas nebuvo pažeistas, nes rengti piketus be leidimo galima, jei dalyvių skaičius neviršija 15 žmonių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiame pikete dalyvavo aštuoni žmonės“, – kalbėjo teisėjas Audrius Cininas. Prokurorams buvo priminta, kad žodžio ir susirinkimų laisvė Lietuvoje nėra ribojama. Tiesa, nuosprendis nėra galutinis – prokuratūra jį gali apskųsti. Vis dėlto išteisintieji tikisi, kad prokuratūra dar kartą nekompromituos savo vardo ir įsiklausys į logiškus teismo argumentus, kodėl V. Vasiliauskas ir K. Komskis buvo išteisinti. Asta Kuznecovaitė – „Saviškį gynusiems prokurorams – kirtis per nosį“. LIETUVOS RYTAS
400 gramų kokaino aptiko kvaišalų prekeivius susekę pareigūnai. Paaiškėjo, kad kokaino prekybos ėmėsi ir kitų nusikaltimų įvykdžiusi pora. Dar birželio pradžioje teisėsaugininkai užgriuvo į uostamiesčio Vilniaus plente esantį vienos bendrovės sandėlį, kur tuo metu du vyrai ir vieno jų sugyventinė skiedė milteliais ir fasavo kokainą – jie turėjo apie 400 gramų aukštos koncentracijos šių narkotikų. Pareigūnams minėti asmenys jau buvo pažįstami. Vienas jų turėjo reikalų su Jungtinės Karalystės teismais, buvo teistas už vagystes ir plėšimus. Kitas vyras penkis kartus buvo teistas už kūno sužalojimą ir kitus nusikaltimus. Jiems talkinusi šio vyro sugyventinė prieš 7 metus buvo nuteista už netikrų pinigų realizavimą dideliais kiekiais. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Daiva Janauskaitė – „Užklupo kokaino pardavėjus“. KLAIPĖDA
