POLITIKA
Siekiant užsitikrinti opozicinės Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) frakcijos paramą, be to, atsidėkoti už palaikymą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) parlamentarams, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketina siūlyti įsteigti du papildomus Seimo vicepirmininkų postus, – rašo „Lietuvos žinios“. R. Karbauskio teigimu, jeigu su Seimo TT frakcija bus pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, jis siūlys parlamento pirmininko pavaduotoju rinkti „tvarkiečių“ atstovą. Be to, Seimo LVŽS frakcijoje jis ketina teikti pasiūlymą, kad dar vienu parlamento vicepirmininku taptų LLRA- KŠS frakcijos atstovas, nors su jais pasirašyti kokių nors bendradarbiavimo sutarčių valdantieji neplanuoja. Pasak R. Karbauskio, Seimo pirmininko pavaduotojų skaičiaus didinimas nekirstų per kišenę parlamento kanceliarijai, „nes skirtumas tarp Seimo pirmininko pavaduotojo ir Seimo nario atlyginimo yra labai mažas, tačiau Seimo darbo organizavimui tai būtų pozityvu“.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad susiklostė situacija, kai 11 narių turinti Seimo LSDDP frakcija turi du Seimo pirmininko pavaduotojus, o dabar beveik 70 parlamentarų vienijančiai opozicijai atstovauja tik vienas parlamento vicepirmininkas. „Disproporcija aiški. Tačiau kai turi valdžią arba ta valdžia sprūsta iš rankų, reikia užsiimti politiniu papirkinėjimu. LLRA-KŠS ar TT net nesako, kad trokšta šitų postų, o jiems pasiūloma po kaulą – gausite ir tie, ir tie. Suprask, proporcijos bus tokios: Seimo pirmininkas – „valstiečių“, valdantieji turės šešis vicepirmininkus, o kaulas, panašesnis į ašaką, atiduotas visai opozicijai“, – apie tai, kokia bus Seimo vadovybė, jei parlamento vicepirmininkais bus išrinkti „tvarkiečių“ ir LLRA-KŠS atstovai, kalbėjo liberalų lyderis. Pasak jo, tai – postų dalybos už biudžeto pinigus.
Didžiausios opozicinės Seimo frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – seniūno pavaduotojo Jurgio Razmos vertinimu, „tai yra mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas“. „Nė viena koalicija neleisdavo sau kurti tiek daug dirbtinių etatų kaip ši. Jau ne kartą bandėme atkreipti dėmesį, kad reikia mažinti Seimo pirmininko pavaduotojų skaičių. Apie didinimą net nesinori kalbėti, nes tai neatsakingo politinio veikimo išraiška“, – sakė J. Razma. Roberta Tracevičiūtė – „R. Karbauskio užmojai papiktino opoziciją“. LIETUVOS ŽINIOS
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė per šimtą projektų, kuriuos Seimas priėmė paskutinėmis pavasario sesijos dienomis. Šalies vadovė vetavo du įstatymus – nuleisti kartelę išimtinai vieninteliam referendumui – dėl dvigubos pilietybės, ir dar keistą sprendimą palikti sveikatos apsaugos ministrui pačiam spręsti, kokios gydymo įstaigos už kokias suteiktas paslaugas turi būti finansuojamos. Tačiau naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas nei D. Grybauskaitei, nei jos patarėjams kažkodėl neužkliuvo, nors, palyginus su Darbo kodeksu, akivaizdžiai matyti diskriminacija – išskirtinių sąlygų suteikimas valdininkams. Pastarieji nuo kitų metų bus dar labiau privilegijuoti už kitus dirbančiuosius tiek atostogų, tiek priedų prie atlyginimų atžvilgiu. Pavyzdžiui, numatyta, kad valdininkams nuo sausio priklausys 22 darbo dienų trukmės atostogos, kai tuo metu Darbo kodeksas kitiems dirbantiesiems numato tik 20. Ir tai dar ne viskas.
Be kita ko, valdininkams nuo sausio už kiekvienus stažo metus prie algos prisidės po 1 proc. algos dydžio priedas, gi paprastiems mirtingiesiems jokie įstatymai to nenumato. Jiems belieka tikėtis darbdavių malonės. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Guodos Burokienės aiškinimu, diskriminacija įteisinta, siekiant valstybės tarnybą padaryti kuo patrauklesnę – kad iš jos privatus sektorius neviliotų pačių geriausių specialistų. Todėl ji teigia diskriminacijos nė neįžvelgianti. Kitaip tariant, tikslas pateisina priemones. Danas Nagelė – „Diskriminacija niekam neužkliuvo“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Atimta Menų akademija, atsistatydinęs rektorius, nuolatinė įtampa dėl sujungimo su kita aukštąja mokykla, mažėjantis pirmakursių skaičius ir nerimas dėl kai kurių studijų programų perspektyvos – tokiomis nuotaikomis šiandien gyvuoja Klaipėdos universitetas (KU), kurio kuluaruose jau užvirė kovos, kas vadovaus šiai Alma Mater, – rašo „Klaipėda“. Pretendentų, siekiančių KU rektoriaus posto, dokumentų priėmimas tęsis iki rugsėjo 17-osios. KU laikinai vadovauja Artūras Razbadauskas. Tai, kad skelbimas apie KU rektoriaus konkursą pasirodė tik respublikinėje spaudoje, kai kam sukėlė įtarimų, jog žmogaus į šią poziciją ieškoma ne Klaipėdoje. Anot vieno viešumo nepanorusio universiteto bendruomenės atstovo, uostamiestyje esą „daug pašauktųjų, maža išrinktųjų“.
Dienraščio duomenimis, KU rektoriaus konkursu domisi ir Vilniaus universiteto atstovai, taip pat Kauno akademinės bendruomenės nariai. Konkrečios pavardės kol kas neįvardijamos. Laikinasis rektorius neslepia, kad KU autoritetas pastaraisiais metais buvo itin menkinamas ir tai turėjo įtakos studentų skaičiui. Šiuo metu, pasak A. Razbadausko, KU yra 3,6 tūkst. studentų. Kažkada jų buvo 9 tūkstančiai. Šiais metais prognozuojama apie 800 pirmakursių. Pernai jų buvo 870. Asta Dykovienė – „Universiteto kuluaruose – kovos“. KLAIPĖDA
TEISĖTVARKA
Uostamiestyje atgijo mašinvagiai – per vieną naktį išdaužus trijų automobilių BMW langų stiklus iš jų salonų pavogti vairai ir oro pagalvių mechanizmai, – rašo „Lietuvos rytas“. Pirmasis nuniokotą savo automobilį BMW 520D paryčiais pastebėjo Alytaus gatvėje gyvenantis 36 metų klaipėdietis – išdaužus priekinių durelių lango stiklus buvo pavogtas vairas, kurio vertė – 350 eurų. Netrukus paaiškėjo, kad iš kito automobilio – „BMW 528xi“ – ilgapirščiai taip pat pavogė vairą, o iš „BMW xDrive“ – vairo pagalvės mechanizmą. Pastarosiomis savaitėmis Klaipėdos apskrities policijos kriminalistai užfiksavo keturis tokius įvykius, kai aikštelėse ar kiemuose palikti automobiliai BMW rasti suniokoti ir be vairų. Įtariama, kad gyvenamuosiuose kvartaluose siautėja ta pati plėšikų gauja, bet nusikaltėliai dar nesurasti.
Anksčiau Klaipėdos mašinų vagys taikėsi į BMW automobilių veidrodėlius. Per dieną jų buvo nuplėšiama po kelis, vieno jų kaina siekia apie kelis tūkstančius eurų. Pareigūnai neabejoja, kad vagystes pavyks atskleisti, mat visuose nuniokotuose automobiliuose įsibrovėliai paliko savo pėdsakų. Gediminas Pilaitis – „Nusitaikė į BMW vairus“. LIETUVOS RYTAS
Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo išteisinti Radviliškio rajono savivaldybės tarnautojai ir verslo atstovai. Tar išteisintųjų – ir Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Jis buvo kaltintas piktnaudžiavimu ir kurstymu suklastoti dokumentus. Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos apeliacinis teismas lakoniškai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas A. Čepononį dėl piktnaudžiavimo ir kurstymo suklastoti dokumentus išteisino, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Prašoma perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorų nuomone, Apeliacinis teismas pernelyg formaliai įvertino kaltinamųjų veiksmus klastojant dokumentus ir pripažino juos kaip mažareikšmius.
Pirmosios instancijos teismas A. Čepononį išteisino nusprendęs, kad operatyvinių priemonių naudojimas mero atžvilgiu buvo sankcionuotas netinkamai, todėl vykdant šias priemones byloje surinkti duomenys nepripažinti įrodymais. Šioje baudžiamojoje byloje įvairūs su piktnaudžiavimu susiję kaltinimai buvo pateikti devyniems asmenims ir vienam juridiniam asmeniui. Edita Karklelienė – „Prieš Radviliškio išteisintuosius – kasacinis skundas“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Sukčiavimu pasipinigaujant iš pacienčių kaltinti Prano Mažylio gimdymo namų medikai išteisinti, nors ir konstatuota, kad jie neteisėtai šias reketavo, tačiau jų reikalautos ir paimtos sumos – per mažos, kad būtų galima už tai teisti. Kaip jau rašė „Kauno diena“, šiuose gimdymo namuose anesteziologais-reanimatologais tebedirbantys Virgilijus Dimša ir Jelena Čiučiulkienė kaltinti iš pacienčių ar jų vyrų apgaule per du kartus išsireikalavę neteisėtą atlygį – 160 eurų – už skausmo malšinimo procedūras, nors už jas apmoka teritorinės ligonių kasos. Kaltinimai medikams pareikšti, remiantis buvusių pacienčių ar jų vyrų parodymais. V. Dimša kaltintas padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą 2015-aisiais, J. Čiučiulkienė – 2016-aisiais. Nė vienas iš medikų savo kaltės nepripažino. Kaip teisme sakė V. Dimša, „tai – melas ir šmeižtas“.
Bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis vakar V. Dimšą ir J. Čiučiulkienę išteisino kaip nepadariusius jiems inkriminuotų baudžiamųjų nusižengimų, nes nebuvo tęstinės nusikalstamos veikos. Tik atskiri administraciniai nusižengimai, trims iš keturių atvejų dėl to jau suėjo senatis. Anot prokuroro, Baudžiamasis kodeksas numato, kad teisti už sukčiavimą, kaip baudžiamąjį nusižengimą, galima tik tada, kai įtariamas ne mažesnės kaip 112 eurų sumos pasisavinimas apgaule. V. Dimšai ir J. Čiučiulkienei inkriminuota tęstinė nusikalstama veika ne vien dėl to, o atsižvelgiant ir į atsiliepusiųjų į STT kreipimąsi gausą. Deja, vos keli iš jų sutiko tai liudyti oficialiai. Greta Čižinauskaitė – „Medikai teisme švenčia pergalę“. KAUNO DIENA
