Pradedama Kryžkalnio memorialo Lietuvos partizanams statyba

Pirmadienį Raseinių rajone, Kryžkalnio kaime, vyks Kryžkalnio memorialo visiems Lietuvos partizanams statybos pradžios ceremonija.

„Statybų pradžios ceremonijoje numatytas kapsulės įkasimas ir įbetonavimas į pamatus. Joje bus sudėtos visų partizanų kovų, žuvimo vietų žemės. Taip pat ateities kartoms bus įdėtas raštas apie tai, kam skirtas šitas statinys, įdedamas ir palinkėjimas“, – BNS sakė Raseinių mero pavaduotojas Kęstutis Užemeckas.

Pasak jo, memorialo statybų pradžios ceremonijoje planuoja dalyvauti premjeras Saulius Skvernelis, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, partizanai Juozas Jakavonis – Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Juozas Mocius-Šviedrys ir Bronius Juospaitis –Direktorius, Algimantas Stankūnas-Antanėlis, ministrai, Seimo nariai, kt.

Statybas finansuoja Lietuvos Vyriausybė, lėšomis prisideda ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdis.

Memorialą visiems Lietuvos partizanams turėtų sudaryti partizanų kovos istorijos ekspozicijos paviljonas kalno papėdėje, 25 metrų lietuviško kalavijo formos obeliskas, atminimo siena su 20 tūkst. žuvusių partizanų pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose. Taip pat numatyta pagerbimo aikštė su nežinomo partizano kapu, talpinanti iki 1 tūkst. žmonių.

Į šį memorialą įsilies jau pernai lapkritį atidengtas memorialas Kęstučio apygardos partizanams – koplyčia su aplink išdėliotomis monolitinėmis betono plokštėmis, ant kurių pritvirtintos lentelės su iškaltais Kęstučio apygardos partizanų vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.

Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.