Pramonininkai Lietuvoje pasigenda tiksliųjų mokslų specialistų ir dėl to kaltina moksleivių profiliavimą – esą nenormalu, kad penkiolikmečiai turi apsispręsti, ką nori veikti iki pensijos, o tai galiausiai lemia ir šalies ūkio vystymąsi.
Vienas iš siūlomų sprendimų: įvesti antrą privalomą egzaminą – matematikos, tai pasiūlyta Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusiame išvažiuojamame Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo posėdyje. Šiuo metu Lietuvoje visi abiturientai privalo laikyti lietuvių kalbos egzaminą.
„Mokyklose profiliavimas yra pradedamas per anksti ir kai dešimtokai nusprendžia mūsų visuomenės vystymąsi, kurį mes pajusime po dešimt metų, tai kažkas tikrai yra negerai ir tą greičiausiai reikia keisti, – mano biofarmacinių preparatų kūrimo laboratorijos „Biotechpharmos“ valdybos pirmininkas ir LPK viceprezidentas, profesorius Vladas Bumelis. – Tas pats yra ir su moduliais, ir su egzaminais: aš tikrai nelabai suprantu, kaip galima stoti žmogui, kuris turi filologinį mąstymą, į dvidešimt specialybių ir galų gale patekti, kai į tą dvidešimt nepatenki, į bioinžineriją VGTU. Jis ateina ir vandens bei druskos rūgšties formulės nežino, tai yra nesusipratimas, kurio aš negaliu suprasti. Turiu anūkę, kuri tikrai yra filologinio mąstymo mergaitė, ir jeigu ji irgi galės stoti į dvidešimt specialybių ir ateis į matematiką arba į bioinžineriją, kadangi nepateko į socialinius mokslus, tada visą laiką turėsime tokią studijų kokybę, kuri yra. Tai reikia keisti.“
VGTU rektorius, docentas Alfonsas Daniūnas siūlo sprendimą – įtvirtinti dar vieną privalomą egzaminą.
„Prieš daug metų buvo sakoma, kad Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje nėra specializacijos vidurinėje mokykloje, – dėstė A. Daniūnas. – Ir tada buvo pjauta smarkiai giliai, vieni matematikos nesimokė, kiti mokėsi labai daug, kitaip tariant didelė diferenciacija tarp humanitarų ir gamtos mokslų. <…> Reguliuojantiems švietimo sistemą reiktų pagalvoti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, gali būti privalomi du egzaminai, Lietuvoje tai būtų lietuvių kalbos ir matematikos, o kiti galėtų būti pasirinktinai. Tuomet atstatytume tą pusiausvyrą jauniems žmonėms ruošiantis gyvenimui.“
Anot jo, dabar plati profiliavimo mokyklose sistema jaunimui užkerta kelią pasirinkti kai kurias specialybes: „Sutikite, kad ne visas jaunimas, būdamas 15-os metų, yra tikrai apsisprendęs, ką veiks iki pensijos, bet jie užkerta sau kelią keisti specializacijas.“
VGTU rektorius dėsto, kad nuo tokio egzamino, kuris nebūtinai turi būti valstybinis, galėtų būti atleisti meną studijuojantys moksleiviai, tačiau kitiems jis nepakenktų.
„Aš manau, kad matematika yra toks dalykas, kurį turėtų visi pakankamai gerai žinoti, ne tiek dėl formulių, bet ji formuoja kiek kitokį mąstymą, o tai būtų naudinga ne vien technologijos, bet ir kitoms sritims, dėl to, kad šiuolaikinis mokslas rodo, kad ir kitose srityse, medicinoje, teisėje irgi reikia tam tikrų matematinių žinių, sisteminio mąstymo, – aiškina A. Daniūnas. – Be abejo, visi vaikai yra saviti ir dalis jų turi polinkį į humanitarinius mokslus, turbūt būtų galima išskirti vieną grupę žmonių, pavyzdžiui, menininkus, t.y. solistus, baleto šokėjus kaip atskirą kategoriją, kuriems tikrai tos matematikos neturėtų reikėti, bet visiems kitiems matematika nepamaišytų.“
