Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) bandys įvertinti grėsmes Lietuvos ekonomikai dėl išaugusių degalų kainų, taip pat dėl Seimo neseniai priimtų Darbo kodekso pataisų žalos ūkiui ir socialinei plėtrai.
Šios problemos LPK prezidiumo posėdyje bus aptariamos šiandien.
Lietuvos ekonomikai dėl išaugusių degalų kainų, taip pat dėl Seimo
neseniai priimtų Darbo kodekso pataisų žalos ūkiui ir socialinei
plėtrai.
Šios problemos LPK prezidiumo posėdyje bus aptariamos antradienį.
Naftos kainoms kopiant į naujas rekordines aukštumas Lietuvos vežėjai
jau surengė pirmąją įspėjamą akciją. Augančios kuro kainos kelia ir
kitų prekių bei paslaugų kainas, kurių žymią dalį sudaro transportavimo
kaštai. Lietuvai turint naftos perdirbimo įmonę, LPK nuomone, vidutinė
kuro kaina yra gana didelė, palyginti su ES valstybėmis, neskaitant
mokesčių, o galutinė kuro kaina kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir
Estijoje – yra net mažesnė.
Naftos produktų kaina daugiausia
priklauso nuo žalios naftos kainos, jos transportavimo ir perdirbimo
išlaidų bei mokesčių, įskaitant ir akcizą. Būtent mokesčiai sudaro apie
43 proc. benzino ir 37 proc. dyzelino mažmeninės kainos. "Mažeikių
naftos" padėtis tiekiant naftos produktus šalies rinkai yra
dominuojanti – užima 87 proc. dyzelino ir 100 proc. benzino rinkos.
LPK posėdyje atsakingų institucijų atstovų bus klausiama, kodėl
nesiimama priemonių degalų importui liberalizuoti, ar valstybei
tikslinga turėti tokias kuro rezervo atsargas, kurios daro įtaką
mokesčių dydžiui naftos produktams, ar mažmeninės prekybos naftos
produktais įmonės nepiktnaudžiauja esama padėtimi.
Pranešimą
šiuo klausimus skaitys Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais
asociacijos "Linava" viceprezidentas Jonas Grybauskas, posėdyje taip
pat dalyvaus Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, Ūkio,
Susisiekimo, Žemės ūkio, Finansų ministerijų vadovybės atstovai,
Konkurencijos tarybos pirmininkas, Naftos produktų pramonės įmonių
asociacijos prezidentas ir kitų žinybų vadovai.
LPK baimina ir
ekonomikos lėtėjimo bei nevaldomos dviženklės infliacijos sąlygomis
priimta atlyginimo už viršvalandinį ir darbą švenčių dienomis
apmokėjimo tvarka, nurodanti, kad darbuotojams už viršvalandžius ir
darbą naktimis turi būti mokamas ne mažiau kaip pusantro karto už
vidurkį didesnis užmokestis. Už darbą poilsio ar švenčių dienomis turi
būti mokamas dvigubas atlyginimas. Nuo liepos šis papildomas atlygis
bus skaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių vidurkį, į kurį bus
įtrauktos ir jau išmokėtos sumos už viršvalandžius ar darbą švenčių
dienomis. Tokiu atveju šis vidurkis nuolat didės.
Pramonės
įmonių vadovų nuomone, tai privers mažinti veiklos kaštus bei neigiamai
atsilieps valstybinio ir viešojo sektoriaus įmonėms, kurios
nepertraukiamai teikia paslaugas šalies gyventojams, o tai dar labiau
padidins valstybės biudžeto deficitą ir gilins ekonomikos problemas.
