Vienoje garsiausių pasaulio kino organizacijų – Prancūzų sinematekoje (La Cinémathèque française), Paryžiuje, praėjusią savaitę pristatytas Anykščių jaunimo sukurtas trumpametražis filmas „Tiltas“. Filmą, pasakojantį apie jauno žmogaus jausmus ir tapatumo paieškas, pristatė kūrėjų komanda iš Lietuvos.
Filmo „Tiltas“ premjera – tarptautinio projekto „Cinema, Cent Ans de Jeunesse“ (liet. „Kinas, šimtas metų jaunystės“) baigiamojo renginio dalis. Dvidešimt vienerius metus besitęsiančiame projekte dalyvauja įvairios kino ir švietimo organizacijos iš Europos ir Lotynų Amerikos šalių. Prancūzų sinemateka 2015-aisiais metais pirmą kartą prie projekto pakvietė prisijungti ir Lietuvą, kuriai atstovauja VšĮ „Meno avilys“. Projekto dalyve iš Lietuvos tapo ilgametę kino klubo patirtį turinti Anykščių Jono Biliūno gimnazija.
Vyresniųjų klasių moksleiviai, remdamiesi projekto „Cinema, Cent Ans de Jeunesse“ sukurta metodika, šiemet kūrė filmą orų tema. Aštuonis mėnesius trukusiame kūrybiniame procese lietuviams talkino mokyklos kino klubo kuratorė Renata Miškinienė. Moksleivius konsultavo kino režisierė Marija Kavtaradzė. Pasak projekte dalyvavusio jaunimo, filmo kūrimas praturtino jų jausmines patirtis, gilino tarpusavio bendravimą, padėjo ugdyti atidesnį žvilgsnį į juos supančią aplinką.
„Dalyvavimas šiame projekte suteikė galimybę pradėti gilintis į savo jausmus, o kuriant scenarijų kalbėtis apie juos su kitais žmonėmis. Gražiausia tai, jog fiksuodami vėją, saulę, apsiniaukusį dangų ar tekantį vandenį išmokome išreikšti žmogaus būsenas,“ – sakė filmo režisierė Severina Vaičiūnaitė. Jai antrino filmo operatorė Paula Zlatkutė, sakydama, kad pasitelkus meteorologinius reiškinius galima perteikti emocijas, kurias kartais netgi sunku išreikšti realiame gyvenime. „Kuriant kiną supratau, kad norint pasiekti norimą rezultatą teks ir „perlipti“ per save, ir aiškiau suprasti savo norus,“ – sakė filmo operatorė.
„Atrodė, kad gyvendami nedideliame mieste pakankamai vieni kitus pažįstame, bet kuriant kiną dar labiau atsiskleidėme ir atradome komandą, su kuria norisi kurti dar ir dar,“- sakė kūrybinės komandos narys Kristupas Matulionis. „Šis projektas pakeitė mano nuomonę apie vaidybinį kiną – supratau, jog kiekviena smulkmena kadre turi reikšmę ir dabar aš atkreipiu į tai dėmesį ir realiame gyvenime,“ – tęsė Matulionis. Projekte talkinusi Renata Miškinienė šį projektą apibūdino kaip „inovaciją ir būtinybę Lietuvos ugdymo sistemoje“. Pasak moters, „kino edukacijos projekto dėka, mokinys praplėtė savo pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą nuo Anykščių miesto iki pasaulinio didmiesčio, nuo mažo iki globalaus. Filmo kūrimo metu stebėdamas ir analizuodamas savo aplinką, mokinys įprasmino savo šaknis ir tuo pačiu tapo globalaus pasaulio žmogumi“.
Peržiūroje dalyvavę sinematekos projektų kuratoriai bei prancūzų kino kritikas Alainas Bergala negailėjo pagyrų kūriniui, išskyrė iš kitų šalių jaunimo rodytų filmų, skatino filmą rodyti ir už projekto ribų trumpametražių filmų festivaliuose bei teigė ateityje lauksiantys kitų jaunosios režisierės darbų.
„Tokie atsiliepimai be galo džiugina. Jauno žmogaus kūryba priimama rimtai ir vertinama profesionaliai. Manau, kad tokie projektai pakylėja kino edukacijos sampratą į kitą lygmenį ir skatina atkreipti dėmesį į projektų kokybę. Tokiu būdu gerbiant jaunus žmones, nenuvertinant jų galimybių ir skatinant domėjimąsi jų kūryba. Projektu siekiama skatinti jaunus žmones tyrinėti savo aplinką ir save patį, perteikti mintis ir jausmus judančiais vaizdais ir, kone svarbiausia, dalintis jais su kitais pasaulio gyventojais,“ – teigia projekto kuratorė Lietuvoje, kino edukatorė ir VšĮ „Meno avilys“ atstovė Gintė Žulytė. Kino edukatorė tikisi, kad projektą pavyks tęsti ir kitais metais. Džiaugdamasi sėkmingu bendradarbiavimu su Anykščių rajono savivaldybe ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu, ji pabrėžia norą ateityje plėsti projekto bendradarbių Lietuvoje tinklą.
