Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti.
Parodė visapusišką vaizdą
Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę apsaugą ir skurdą demografiją, būstą, kultūrą ir sportą, gyventojų apklausas, taip pat išvestas bendras reitingas.
Nors bendrame reitinge pirmąją vietą užėmė Vilnius, tačiau vertinant skirtingais aspektais, atsiskleidžia savivaldybių stipriosios ir silpnosios vietos.
„Nėra nė vienos savivaldybės, kuri būtų visiškai viršūnėje, ar tokios, kuri būtų visiškai apačioje. Galima kažkuo pasidžiaugti, o problemines vietas galima imti ir spręsti“, – sakė „Delfi“ verslo redaktorė Viktorija Chockevičiūtė-Žilinskė.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas džiaugėsi, kad nors tris mėnesius trukęs tyrimas parodė Lietuvos savivaldybių skirtumus, jie nebuvo itin dideli: „Mane tas labiausiai džiugina, kad mes neprimename Lotynų Amerikos, Brazilijos, kur tarp regionų yra milžiniški skirtumai, kur yra klestintys rajonai ir skurdo kvartalai. Pas mus tarp blogiausios ir geriausios savivaldybės 1000 balų skalėje yra maždaug 200 taškų skirtumas, situacija yra gana vientisa, tad tai yra tikrai šviesus vaizdas.“
Jis pabrėžė, kad nors Lietuvoje anksčiau buvo daryta įvairių savivaldybių tyrimų, tačiau juose buvo nagrinėjami atskiri parametrai, pavyzdžiui, ekonominiai rodikliai, aplinkosaugos būklė ar kiti.
„O mes šiame tyrime sudėjome į vieną vietą viską, ką radome Lietuvoje – visus parametrus, netgi žmonių savijautą, kurią parodė atliktos apklausos, taip pat ekonomika, darbas/nedarbas, kultūra, sportas, infrastruktūra ir visa kita. Žmogus gali atsiversti, pažiūrėti, kas jam įdomu, ir suprasti, ar jo savivaldybė yra lyderiaujanti, ar autsaiderė“, – sakė G. Sarafinas.
Tarp lyderių – ne tik didmiesčiai
V. Chockevičiūtė-Žilinskė prisipažino, kad ją maloniai nustebino mažųjų savivaldybių rezultatai, pavyzdžiui, kad vertinant švietimą lyderiauja Palanga ir Molėtai: „Atrodo, stipriausias švietimas galbūt turėtų būti sostinėje, kur ugdymo įstaigų skaičius didesnis, bet yra įvertinami įvairūs rodikliai, matuojama ir tai, ar pakanka žmonėms vietų, koks yra išsilavinusių žmonių kiekis savivaldybėje. Vertinant infrastruktūrą taip pat matėme mažesnes savivaldybes priekyje – smagu, kad ne vien didžiosios savivaldybės nukarūnavo visas kategorijas“.
G. Sarafinas antrino, kad bendrame kontekste išsiskiria kurortinės savivaldybės, tai yra, Palanga, Birštonas, Druskininkai: „Jos per 30 metų vystėsi ir atrado savo veidą. Tai yra stipru, kai jos atsiduria šalia didmiesčių, kad jos sugebėjo būtent per tą trisdešimties metų laiką sukurti aukštą gyvenimo kokybę tiek savo gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams“.
Visus išsamius tyrimo rezultatus jau galima rasti portale „Delfi“, kur nuo šiol specialiame polapyje taip pat bus skelbiami straipsniai, detaliai analizuojantys šio tyrimo rezultatus, padedantys suprasti skirtumų savivaldybėse priežastis ir galimus problemų sprendimo būdus.
