Rajono Tarybai pateiktas anoniminis kreipimasis, kuriuo prašoma iš Kurklių karių kapinių iškelti Antrajame pasauliniame kare žuvusių tarybinių karių atminimui stovintį paminklą
Rajono Tarybai pateiktas anoniminis kreipimasis, kuriuo prašoma iš Kurklių karių kapinių iškelti Antrajame pasauliniame kare žuvusių tarybinių karių atminimui stovintį paminklą.
„Mes, kurkliečių šventės dalyviai, prašome gerbiamus Anykščių rajono tarybos narius priimti sprendimą – išmontuoti Kurkliuose stovintį okupacinio režimo simbolį „rusišką čebatą“. Režimo, trypusio mūsų žemę, deginusio mūsų sodybas, trėmusio, žudžiusio Kurklių parapijos žmones, mus dar esančius gyvus ir Anapilin išėjusius mūsų tėvus ir senelius. Mus skaudina ir žeidžia, kad laisvoj ir nepriklausomoj Lietuvoj, prieš Kurklių bažnyčios duris dar tebestovi okupacinio režimo simbolis. Todėl prašome padėti mums pasijausti laisvais savo laisvos valstybės piliečiais“, – rašoma rugsėjo 29 dieną Kurklių kraštiečių šventėje, kurioje dalyvavo apie 180 žmonių Marijos Kalvaitienės perskaitytame kreipimesi.
Anot kai kurių minėtoje šventėje dalyvavusių asmenų, šis kreipimasis žmonėms nepadarė jokio įspūdžio – kurkliečiai nereiškė jokių emocijų, niekas nepasisakė, ar pritaria tokiai iniciatyvai. „kario paminklas kurkliuose stovi 25 metus ir jis man netrukdo. Yra kitų objektų, kurių Kurklių miestelyje galėtų nebūti, pavyzdžiui, aludžių“, – „Anykštai“ sakė viena savo pavardės nenorėjusi paskyti moteris.
Priminsiu, kad rugpjūčio mėnesį Kurklių karių kapinėse vyko iškilmės, kuriose dalyvavo ir Rusijos atstovybėsLietuvoje, skyrusios lėšų kapinėms sutvarkyti ir Lietuvos savanorių atminimo lentai pastatyti, dalyviai: Rusijos federacijos laikinasis patikėtinis Lietuvoje Dmitrijus Cvetkovas, trečiasis pasiuntinybės sekretorius Pavelas Karočkinas, Rusijos I – ojo rango karo atašė pulkininkas Olegas kornijenko, bendradarbis pulkininkas vadimas Uchnaliovas.
Kapus, paminklą ir atminimo lentą pašventino Kurklių klebonas Dainius Lukonaitis.
Ceremonijoje kalbėjęs Rusijos laikinasis patikėtinis Lietuvoje D. Cvetkovas akcentavo, jog Lietuvoje tarybinių karių kapinės ir paminklai prižiūrimi gerai, „ne taip, kaip kuriose šalyse“
Renginio tikslas – pagerbti visus žuvusiuosius, nesvarbu, kurioje pusėje jie kovojo. Todėl kalbos pasižymėjo diplomatiškumu, buvo akcentuota pagarbos žuvusiems ir susitaikymo svarba…(Rytis KULBOKAS „Pagerbė žuvusių rusų ir lietuvių karių atminimą“, „Anykšta“, 2007-08-09).
