Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus nuotraukos.
Šiandien, balandžio 7-ąją (pagal senąjį kalendorių – kovo 26 dieną), minimos rašytojo, vaistininko, pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje steigėjo Antano Vienuolio-Žukausko 143-osios gimimo metinės.
Šiai progai pažymėti, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus dalijasi unikaliu Muziejaus rinkinių eksponatu: 1956 metų gegužės 14 dienos atspausdinta A. Vienuolio autobiografijos mašinraščio kopija, kurioje sukaktuvininkas pats aprašo savo atsiradimą „šiame gražiame pasaulyje“. Teksto kairėje – A. Vienuolio ranka palikta dedikacija: „Mano mylimai žmonai Leokadijai“.
Šiandien Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame name-muziejuje taip pat buvo atidaryta Anykščių meno mokyklos jaunųjų dailininkų darbų paroda, įkvėpta visiems gerai žinomų rašytojo kūrinių, tokių kaip „Užkeiktieji vienuoliai“, „Paskenduolė“, „Viešnia iš Šiaurės“ (mokytoja Jūratė Vingrienė).
Antanas Vienuolis – Žukauskas vienas iš mėgstamiausių rašytojų ir Anykščiuose Žaliojoj Pilyje teko ne kartą būti.Važiuojant per Anykščius visą laiką stebiu Žaliąją Pilį ,kurioje dažnai tekdavo būti tenai šeimininkaujant pedagogei,muziejininkei, direktorei Teresei Mikeliūnaitei. Anykščių senose kapinėse už seserų vienuolių širdiečių kapavietės palaidota rašytojo žmona Leokadija ir urna su rašytojo dukros palaikais parvežtais iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
žmonės dar atsimena-merginykas buvo, nė vienos nepraleisdavo nepaturėjęs. Ir kitur mokėjo reikalus sukt vaistininkas-rašytojas. Taigi, dabar moterėlės galit tik pasvajot….
Iš kur tu durneli ?Kokiam mėšlynėlije atsiradai ?
Koks raibas gaidelis pragydo pasikapstęs ant komposto lapų krūvelės…
– ar nepaspringsi taip?
Zosyt, ar tai nusikaltimas „pamergint”? Kad jūs ir rašinėjat tarmiškai, bet jums iki Žukauskų Antaniuko lygio labai labai toli…
Taigi ir sakau, kad dabar Janytėms Ankščiuose tik pasvajoti prie taurės vyno apie tokį vyrą…
Chi- chichiukui- ar pats ne iš redakcijos? Ar didžiosios ŽUKAUSKŲ giminės atstovas taip redakcijai nereikšmingas, kad straipsnis nugrūstas taip žemai, žemai, jog ne visos Janytės prie taurelės ar ir viso butelio gali jį susirasti ir svajoti, svajoti… O iš nuotraukos anųjų 1955-ųjų ar dar žemiau žvelgia su kaklaraiščiu, kelnėmis „ant kanto” ir su paltu ohoho jaunikaitis! (Į ramstį rankoje nekreipkim dėmesio).