Tuo metu, kai Lietuvos verslininkai santūriai vertina verslo aplinkos pokyčius regionuose, daugelis savivaldybių administracijų įžvelgia nemažą pažangą šioje srityje, rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas. Jo duomenimis, savivaldybių atstovai kliūtis verslui labiau mato kaip pačių įmonių nesugebėjimą surasti darbuotojų bei klientų, tuo tarpu kas trečias verslininkas teigia, kad reikėtų mažinti biurokratinius reguliavimo trukdžius.
Tyrimo duomenimis, 30 proc. įmonių vadovų biurokratinį reguliavimą laiko viena didžiausių kliūčių verslui, kai tarp pačių valdininkų taip manančių yra vos 1 procentas.
„Skirtingo matymo ir skirtingo situacijos suvokimo problema regionuose kartojasi metai po metų, ir akivaizdu, kad pasiekus tam tikrą kritinę ribą, galiausiai pribręsime ją spręsti. Regionuose, kurių augimas labiausiai priklauso nuo verslo sėkmės, abipusis dialogas bei dalinimasis patirtimi turi tapti prioritetu, o abi pusės – ieškoti būdų, kaip susikalbėti ir viena kitą išgirsti. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo geriau“ – sakė „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ 2017 m. atliktos įmonių vadovų apklausos duomenimis, tik 17 proc. verslininkų sutinka su tuo, kad savivaldybės administracija padeda spręsti smulkiam ir vidutiniam verslui kylančias problemas. Daugiausia taip manančių verslininkų – Telšių (44 proc.), Tauragės (29 proc.) ir Alytaus (23 proc.) apskrityse.
Net 68 proc. įmonių vadovų mano, kad vietos valdžia neprisideda prie verslo problemų sprendimo.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pasigenda verslo atstovų įtraukimo į regionų plėtros tarybas.
„Regionų plėtrai labai padėtų, jei partnerystė su verslu būtų reali, o ne deklaruojama. Verslininkų kompetencija atrinkti efektyviausius, didžiausią ekonominį efektą galinčius kurti projektus yra neginčijama, kaip ir abejotino efektyvumo pasiūlymų atmetimas. Mano manymu, glaudesnis darbas ir verslo atstovų integracija į regionų plėtros tarybas galėtų pakelti dialogą į kitą lygį ir paversti regionus patrauklesniais investicijoms bei darbo vietų kūrimui”, – teigia V. Sutkus.
2017 m. lapkritį VšĮ „Versli Lietuva“ paskelbto tyrimo duomenimis, dauguma savivaldybių vykdomų verslo rėmimo programų yra pasenusios, neatitinka verslo poreikių, 4-iose iš 60-ies savivaldybių jų visai nėra, o apie egzistuojančius rėmimo fondus vietos verslininkai dažniausiai nežino. Nustatyta, kad tik 5-iose šalies savivaldybėse verslumo skatinimas verslui suteikia realią naudą.
„Tokia verslininkų nuomonė parodo, kad Lietuvos savivaldybėse vykdomos smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programos yra mažai efektyvios. Aktyviai dalyvaudami verslo finansavimo projektuose, pastebime, jog regionų verslininkams labai svarbi parama rengiant investicinius verslo planus, ES fondų finansavimo paraiškas, tačiau įmonių vadovai teigia pasigendantys tokių rėmimo formų“, – teigė G. Kubiliūnienė.
„Spinter tyrimų“ pernai atlikta apklausa atskleidė, kad tik 26 proc. mažų ir vidutinių įmonių vadovų savo regione esančią aplinką verslui vertina teigiamai, o savivaldybių administraciją tarp labiausiai verslui padedančių įstaigų įvardijo vos 12 proc. verslininkų.
