Profesorius gailisi, kad nespėjo tinkamai padėkoti tėvams

86 metų habilituotas humanitarinių mokslų, istorijos daktaras, profesorius, Anykščių rajono Garbės pilietis, jau septintą kadenciją iš eilės einantis Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininko pareigas Antanas TYLA, atsakydamas į M. Prusto klausimyną, nedaugžodžiauja. Tačiau iš atsakymų akivaizdu – tai aukštos kultūros ir moralės žmogus, kuriam, atrodytų, svarbiausia – šeimos bei artimųjų gerovė ir šviesi Lietuvos ateitis.

– Istorinė asmenybė, kuri jums imponuoja?
– Iš LDK istorijos – kunigaikštis Gediminas, o šiaip – brolis Kazys (mirė sulaukęs vos 30 metų, buvo visuomenininkas, šaulys, valstybės tarnautojas, 1941 m. Kauno sukilimo dalyvis, partizanas, Žaliosios rinktinės vadas – red.past.), taip pat Lietuvos laisvės kovotojas Vytautas – Jonas Žemaitis.

– Ar realiame gyvenime teko sutikti žmonių, kuriuos galėtumėt pavadinti savo herojais?
– Taip, tai buvo brolis Kazys.

– Vardai, kurie jums labiausiai patinka?
– Antanas, Kazys, Juozas, Povilas, Bronius, Julė, Audronė, Elzė, Inga, Kęstutis.

– Ko gyvenime labiausiai nemėgstate?
– Politinių ir socialinių išdavysčių.

– Dėl ko gyvenime labiausiai apgailestaujate?
– Kad nespėjau tinkamai atsidėkoti už viską savo Tėvams.

– Kaip norėtumėt numirti?
– Čia jau nepasirinksi…

– Jūsų gyvenimo mato?
– Būk sąžiningas ir teisingas.

Visą „Prusto klausimyną” skaitykite šeštadienio laikraštyje „Anykšta“