Pandemijos mastams nemažėjant ir karantinui griežtėjant, tapo aišku, kad Kalėdas šiemet švęsime nelankydami savo artimųjų. Psichologai siūlo išeitį, kad nesijaustume vieniši – pasitelkti technologijas ir surengti virtualią Kalėdų šventę.
Sugriežtinus karantiną, Kalėdas galės pasitikti ne daugiau kaip viena šeima, o lankyti artimuosius, gyvenančius kitoje savivaldybėje, bus draudžiama. Psichologė Rosita Pipirienė sako, kad lengva nebus.
„Dažniausiai Kalėdas švenčia kur kas daugiau šeimų, tai reiškia, kad kažkas turės likti už kadro. Per pirmąjį karantiną Velykas taip pat šventėme nuotoliniu būdu, tačiau Kalėdos daugeliui yra laukiamiausia metų šventė, tad jų lyginti negalime. Be to, Kalėdos minimos labai sunkiu metu, kol dar nėra sniego, o jau šalta, taip pat labai tamsu ir nejauku. Tai itin sudėtingas laikotarpis psichologiškai“, – įžvalgomis dalijasi ji.
Psichologės teigimu, per Kalėdas daugeliui žmonių gali išryškėti vienišumo jausmas. Tačiau šiuo laikotarpiu intravertai kaip tik jaučiasi geriau, jie nebepatiria vienatvės jausmo, mat niekas negali matytis vieni su kitais – jie nebeišsiskiria iš minios. O dideles šeimas, kurias šiemet per šventes išskirs karantinas, gali suvienyti tik technologijos.
„Žinoma, jos neatstos gyvo bendravimo, taip paprastai per vaizdo pokalbius neįgausime pozityvo. Tačiau technologijos tikrai padės sumažinti vienišumo jausmą ir sujungti žmones. Galimybė yra, todėl reikia ja naudotis. Man labai liūdna, kai to nepabandę žmonės iš karto atstumia šią idėją. Bandyti reikia, negi geriau sėdėti ir liūdėti vienam. Bet norint pajausti bendrumą per telefonų ar kompiuterių ekranus, reikės pasiruošti“, – sako R. Pipirienė.
Kokiu būdu peržengti ekranus?
Vienas efektyviausių būdų, kaip pajusti artimumą net ir būnant toli vienas nuo kito – įvardyti savo pojūčius. Rega, klausa, skonis, lytėjimas, uoslė – tai penki pagrindiniai pojūčiai, leidžiantys patirti realybę. Psichologė pataria su artimaisiais susisiekti vaizdo skambučiu naudojantis bet kuria patogia programa – „Messenger“, „Zoom“ ar kitą.
„Esminis dalykas – vienu metu kalbėti turi vienas žmogus. Dažnai nutinka, kad imame kalbėti visi vienu metu ir nebegirdime vienas kito, o turėtume atidžiai stebėti ir klausytis. Galima net taisykles su šeimos nariais susikurti, pavyzdžiui, kad kai kas nors nori kalbėti, reikia iškelti ranką. Interaktyvus pasibuvimas taps jaukesniu, jei į pokalbį įliesite ir pojūčių aptarimą. Galime kalbėti apie prieš mus esantį stalą, apibendrinti praėjusius metus. Pavyzdžiui, galime ragauti maistą ir papasakoti, koks jo skonis. Dalintis tuo, ką matome. Taip pat galima daryti nuotraukas ar filmuoti ir viską artimiems žmonėms siųsti realiu metu“, – rekomenduoja R. Pipirienė.
Pasak jos, net dovanų išpakavimą galima paversti malonia bendra patirtimi – pakuoti dovanas ir filmuoti savo reakcijas, dalintis jaučiamu džiaugsmu. Arba vienu metu gaminant maistą, procesą aptarinėti per vaizdo skambutį.
Tuo atveju, jei artimieji neturi galimybių – reikiamų prietaisų ar žinių jais naudotis – galima pas juos nuvykti arba pasikviesti pas save bei prisijungti prie bendro vaizdo pokalbio su kitais šeimos ar giminės nariais. Anot psichologės, svarbiausia nepalikti žmonių vienų. O kad žinių kitą kartą pakaktų, galima jiems padovanoti skaitmeninio raštingumo mokymus, kuriuose jie išmoktų, kaip naudotis išmaniosiomis technologijomis ir internetu bei gebėtų susiskambinti vaizdo pokalbiui.
Projektas „Prisijungusi Lietuva“ kviečia prisijungti prie kalėdinės iniciatyvos #DovanokŽiniasNeDaiktus, kurios metu skatina atsisakyti daiktinių dovanų ir vietoje jų artimiesiems suteikti galimybę įgyti naujų žinių. Apsilankius svetainėje www.prisijungusi.lt ir įrašius artimojo, kuriam skirta dovana, vardą galima jam nusiųsti specialų kalėdinį atvirlaiškį su kvietimu užsiregistruoti į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus. Iš viso šiuose mokymuose jau dalyvavo per 75 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.
„Investuoti į save yra kur kas prasmingiau nei į daiktus. Tai gali būti kursai, seminarai, savipagalba ar kaip šiuo atveju – skaitmeninio raštingumo mokymai. Jei pandemija ir toliau tęsis, o panašu, kad taip bus, žmonėms tikrai prireiks skaitmeninių įgūdžių. Todėl dabar puikus metas mokytis. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems pradėti mokytis naujų dalykų nėra lengva, nes jie jaučiasi per seni. Tačiau įvaldę išmanųjį telefoną ar kompiuterį, jie labai džiaugiasi. Kai mano mama savo draugei išsiuntė pirmąjį el. laišką, ji juokėsi ir džiūgavo kaip mažas vaikas“, – sako R. Pipirienė.
Galimybė pasidalinti savo jausmais
Kitas būdas, kaip perlipti ekrano sukuriamus barjerus – pasidalinti savo jausmais. Klientus konsultuodama nuotoliniu būdu psichologė sako pastebėjusi, kaip svarbu yra pasakyti, ką jaučiu, nes balso tonas ar veido išraiška ne visada tai atskleidžia.
„Turime problemą, kad žmonės nežino jausmų pavadinimų. Daugelis jų gali tik įvardinti pyktį, baimę ir džiaugsmą. Tačiau iš tiesų galime rasti bent 30-40 jausmų apibūdinimų. Prieš technologijų pagalba susisiekiant su savo artimaisiais netgi siūlyčiau parepetuoti ir pabandyti išsiaiškinti, kaip nusakyti savo jausmus. Pavyzdžiui, pasakymas, kad man gera, kad prisijungei, nėra pakankamai informatyvu – reikėtų paieškoti tikslesnio žodžio savo jausmams išreikšti“, – tikina ji.
Pasak R. Pipirienės, bendraujant nuotoliniu būdu labiausiai trūksta emocinio intymumo ir autentiškumo, nes nesugebame perduoti tikrojo savęs. Būtent dėl šios priežasties žmonėms, net pabendravusiems su artimaisiais, po pokalbio gali būti labai ilgu, nesijausti bendrystės. Sukurti taip trūkstamą intymumą galima per pojūčius ir jausmus.
„Galima net iš anksto pasiruošti Kalėdoms, pavyzdžiui, sugalvoti žaidimų, paštu išsiųsti kvietimus į nuotolinę šventę – taip kuriama nuotaika, sukuriamas asmeniškesnis ryšys, šeima suburiama. Tereikia pasiruošimui skirti daugiau energijos, o laiko juk turime daug, nes po parduotuves lakstyti ir ieškoti dovanų negalime“, – pataria psichologė.
