„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį organizuotame mitinge siekė įrodyti, kad valdantieji kontroliuoja situaciją. R. Karbauskis susirinkusiai miniai teigė, kad visuomenė pasitiki Seimu. Jis paminėjo ketvirtadienį naujienų agentūros ELTA skelbtus naujausius visuomenės apklausų duomenis, rodančius, kad per vasario mėnesį net 11 procentų išaugo pasitikėjimas Seimu.
Tai politikas pristatė kaip tam tikrą laimėjimą. Tačiau vargu ar galima šį R. Karbauskio minėtą faktą traktuoti kaip tam tikrą valdančiųjų ir Seimo narių pasiekimą. Priešingai, sociologo nuomone, neįprastai pakilęs teigiamas Seimo vertinimas yra susijęs su tuo, kad vasario mėnesį Seimo nariai parlamente nedirbo, o daugiausiai laiko skyrė šventiniams, Lietuvos šimtmečio minėjimo renginiams.
„Seimą ir Seimo narius visuomenė geriausiai vertina tada, kai parlamente aktyvus darbas nevyksta“, – teigia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas.
Anot sociologo, tai, kad paskutinės „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo žymų, net 11 proc., visuomenės pasitikėjimo Seimu didėjimą, neabejotinai, bus tik laikinas nuokrypis statistikoje.
Pasak R. Mačiūno, pagerėjusi visuomenės nuomonė Seimu yra susijusi ne tiek su gerėjančiu šios institucijos darbu, kiek su tuo, kad apklausos atlikimo metu (vasario 21-kovo 4 dienomis) ne tik Seime nevyko aktyvus darbas, tačiau buvo švenčiamas valstybės šimtmetis. Be to, pabrėžė sociologas, kartu išaugo ir pasitikėjimas Vyriausybe (7 procentiniais punktais).
„Ne pirmą kartą mes pastebime tokią tendenciją. Pavyzdžiui, vasarą, kai nevyksta Seimo posėdžiai ir politikai mažiau būna pastebimi viešojoje erdvėje, pagerėja tiek paties Seimo, tiek ir parlamentarų vertinimo reitingai. Nors dažnai pagerėjimas būna nežymus, šiuo momentu vertinimas pagerėjo netgi 11 procentinių punktų“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ sociologas, pabrėždamas, kad šis pagerėjimas visiškai sutapo su tarpu tarp dviejų Seimo sesijų, kai parlamente nevyko aktyvus darbas.
Taip pat sociologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokį žymų Seimo vertinimo pagerėjimą galėjo lemti ir valstybės minimas šimtmetis. Jo metu, akcentavo R. Mačiūnas, politikai turėjo puikią progą sakyti sveikinimus ir gražias kalbas. Tai, anot jo, suteikė nemažai pozityvumo Seimo įvaizdžiui. Sociologo nuomone, Lietuvos šimtmečio minėjimas šiek tiek palietė ir visų politikų vertinimą. Būtent šiuo momentu politikai vertinti geriau nei įprasta. „Tikriausiai dėl to, kad nebuvo labai aktyvūs Seime“, – aiškino R. Mačiūnas.
Visgi nereikėtų tikėtis, kad ateinantys Seimo vertinimai ateityje gerės ar net išliks dabartinio lygio.
Ažiotažą sukėlusi Mindaugo Basčio apkaltos istorija ne tik į destruktyvią akistatą suvedė valdančiuosius ir opozicines jėgas, tačiau ir paragino į kilusią krizę aktyviai įsitraukti visuomenę – Seimui nepritarus priesaiką sulaužiusio M. Basčio nušalinimui, suorganizuotas mitingas prie parlamento.
Tai, kad M. Basčio apkaltos istorija diskreditavo Seimą, prabilo ne tik Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir Premjeras bei Seimo nariai. Opozicijoje esantys politikai inicijuoja pirmalaikius rinkimus, valdančiųjų lyderiai grasina apkaltomis opozicijai ar jų siekius laiko tiesiog desperacija.
Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad Seimas apskritai nebėra pajėgus dirbti ar sutarti dėl svarbiausių politinių gairių. Įsisenėję ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), inicijuojamų ir blokuojamų laikinųjų tyrimų komisijų, panašu, parlamentą atvedė į realią aklavietę, iš kurios dėl vienos ir kitos konfliktuojančios pusės principų ištrūkti bus labai sunku.
Atsižvelgdamas į visus šiuo įvykius R. Mačiūnas teigia manąs, kad Seimas seniai buvo gavęs tiek neigiamų vertinimų, kiek pastarosiomis dienomis. Dėl to, akcentavo sociologas, labai tikėtina, kad po įvykusių skandalų Seimo vertinimai ne tik grįš į ankstesnes pozicijas, tačiau gali tapti apskritai – rekordiškai blogi.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 21-kovo 4 dienomis vykusios apklausos duomenimis, Seimas yra institucija, kuria Lietuvos piliečiai nepasitiki labiausiai. Seimu nepasitiki 64 proc. šalies gyventojų. Antra pagal nepatiklumą visuomenės akyse rikiuojasi Vyriausybė – šia institucija nepatiki 50 proc. gyventojų.
