Remdami profesionalus, pateko į įtarimų šešėlį

Anykščių rajono savivaldybė šiais metais gavo 35 kultūros ir meno projektų paraiškas, tačiau finansavimas iš savivaldybės biudžeto skirtas 14-kai pareiškėjų. Jiems paskirstyti 85 tūkstančiai eurų.
Finansavimas skirtas trims projektams, susijusiems su Anykščių rajono Kultūros tarybos nariais. Dar vienos finansavimą gavusios viešosios įstaigos dalininkė yra ir jos veikloje dalyvauja pati rajono Kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė.
Peržvelgus paraiškas susidaro įspūdis, kad finansavimą gavo nebūtinai Anykščių rajone pagrindines veiklas vykdantys profesionalai, o paraiškas teikusios rajono bendruomenės liko be finansavimo.

Dramaturgų rezidencijas įkurs Anykščiuose ir Andrioniškyje

Viešosios įstaigos „Teatro informacijos centras“ (vadovė Lukrecija Gužauskaitė) projektui „Dramaturgų simpoziumas Anykščiuose“ skirti 9 tūkst. eurų. Šiam projektui, kuris surinko 52 balus, iš viso buvo prašoma 15 tūkst. 460 eurų.
Kaip „Anykštą“ raštu informavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė, „dramaturgų simpoziumas Anykščiuose – tai tradicija tampantis renginių ir veiklų ciklas, dedikuotas dramaturgijai. Simpoziumo veiklos apima dviejų dienų visos Lietuvos dramaturgų suvažiavimą Anykščiuose su diskusijomis, pranešimais, seminarais ir meninėmis dirbtuvėmis; du kūrybinius dramaturgijos vakarus, skirtus miesto gyventojams ir svečiams; dvi kūrybines dirbtuves vietos moksleiviams bei suaugusiems ir dvi kūrybines dramaturgų rezidencijas – Anykščiuose ir Andrioniškyje.“

Tokio pobūdžio projektui ši viešoji įstaiga Anykščių rajono savivaldybės finansavimą gavo ir pernai – tuomet skirti 9 tūkst. 40 eurų. Viena iš šios viešosios įstaigos steigėjų ir dalininkių yra rajono Kultūros tarybos pirmininkė A. Biliūnaitė.

Kurs spektaklį apie „ofiso“ kultūrą ir perdegimą

Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos nario, aktoriaus, dramaturgo, režisieriaus Aleksandro Špilevojaus įkurtos viešosios įstaigos „Meno alchemija“ projektui „Spektaklio-koncerto „Narvelis“ sukūrimas“ skirti 8 tūkst. eurų. Šiam projektui, kuris surinko 51 balą, iš viso buvo prašoma 12 tūkst. eurų.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė nurodė, kad šio projekto tikslas „sukurti profesionalų spektaklį-koncertą „Narvelis“, kuris per teatrinę ir muzikinę formą reflektuotų šiuolaikinio darbo, ofiso kultūros, perdegimo ir suaugystės mito temas, skatintų žiūrovų kritinį mąstymą ir emocinę refleksiją.“

Rajone ieškos kino lokacijų

Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos nario, kino ir teatro režisieriaus Lino Mikutos įsteigtos viešosios įstaigos „Lelos filmai“ projektui „Kino lokacijų paieškos ir fotografavimo dirbtuvės Anykščių rajone“ iš rajono biudžeto skirti 7 tūkst. eurų. Šiam projektui, kuris surinko 51 balą, iš viso buvo prašoma 11 tūkst. 870 eurų.
Kaip informavo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė, „šios dirbtuvės – tai eksperimentinis kino industrijos ir kino edukacijos projektas, kurio metu kinu besidomintys jaunuoliai – mokiniai bei kino studijos nariai kartu su kino profesionalais turi galimybę sukurti savo krašto kino lokacijų portfolio, o taip pat išmokti fotografuoti lokacijas taip, kad jos pritrauktų kino industrijos profesionalų dėmesį.“

Rengs teatro kūrybines dirbtuves

Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos narės, režisierės Jolantos Pupkienės kūrybinei-edukacinei programai „Kuriantys mes“ AKC Troškūnų teatro studijos „Mes“ jubiliejaus minėjimo veikloms skirti 3 tūkst. 900 eurų. Šiam projektui, kuris surinko 47 balus, iš viso buvo prašoma 6 tūkst. 400 eurų.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė nurodė, kad „projektu siekiama suburti buvusius ir esamus teatro studijos „MES“ narius, bei bendradarbiaujant su Anykščių rajono bendrojo lavinimo mokyklų jaunimo grupėmis kurti ir vykdyti kūrybinę, edukacinę programą, kurios turinį sudarys improvizacinės teatro kūrybinės dirbtuvės su profesionaliais aktoriais.“

Minės menininko gimtadienį

Viešosios įstaigos „Kultūros atodangos“ (vadovė Rita Babelienė) renginių ciklui „Sugrįžimai“ skirti 6 tūkst. 500 eurų. Šiam projektui, kuris surinko 49 balus, iš viso buvo prašoma 9 tūkst. 100 eurų.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė informavo, kad „projekto tikslas pristatyti ir atskleisti Anykščių krašto kūrėjų meninę kūrybą, įvairialypius talentus, naudojant šiuolaikines technologijas, paversti žiūrovus aktyviais dalyviais. Surengta V. Šerio kūrybos darbų paroda, suorganizuotas V. Šerio 95-ojo gimtadienio renginys su menininko darbų perdavimo ceremonija, sukurta virtualios realybės patirtis – filmas, pristatantis V. Šerio kūrybą, surengti jaunųjų Anykščių krašto muzikantų koncertai, kūrybos pristatymai.“
Pernai šios viešosios įstaigos projektui savivaldybė skyrė 7 tūkst. 200 eurų.

Populiarins vargonus

Viešoji įstaiga „Prasmingas garsas“ (vadovas Stanislovas Aglinskas) projektui „Tarptautinė jaunųjų vargonininkų stovykla-dirbtuvės“ skirti 3 tūkst. 600 Eur. Šiam projektui, kuris surinko 46 balus, iš viso buvo prašoma 4 tūkst. 500 eurų.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė apie šį projektą pateikė tokią informaciją: „Projekto tikslas surengti penktą tarptautinę jaunųjų vargonininkų stovyklą-dirbtuves, pasitelkiant profesionalius vargonų muzikos pedagogus tobulinti jaunųjų vargonininkų atlikimo įgūdžius. Pasitelkiant profesionalius vargonų muzikos pedagogus, pristatyti jaunųjų vargonininkų atlikimo meną. Projekto tikslas – skatinti jaunųjų atlikėjų savarankiškumą, populiarinti vargonus kaip solinį instrumentą, plėsti žinias apie kūrinių interpretaciją, garsinti Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios vargonus, patį miestą ir jo apylinkes.“
Pernai šios viešosios įstaigos projektui savivaldybė skyrė 3 tūkst. 800 eurų.

Tęs žirgų maudynių tradiciją

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos projektui „Anykštėnų naktigonė“ skirti 5 tūkst. 300 eurų. Šiam projektui, kuris surinko 48 balus, iš viso buvo prašoma 6 tūkst. 350 eurų.
Kaip nurodė I. Eidrigevičienė, „Anykštėnų naktigonė – gyvosios kultūros tradicijas Anykščių krašte puoselėjantis projektas, skirtas visai šeimai – Anykščių rajono ir visos Lietuvos gyventojams. Šio projekto metu planuojamas renginys „Naktigonė“ su įvairiomis kultūrinėmis ir edukacinėmis veiklomis. Renginio svarbiausias akcentas – žirgų maudymas, kurį kiekvienas dalyvis gali gyvai patirti Šventosios upėje.“
Pernai analogiškam projektui savivaldybė skyrė 5 tūkst. 700 eurų.

Surengs pilietinę stovyklą

Anykščių jaunimo klubo (vadovas Viktoras Smertjevas) projektui „2026 m. pilietinė jaunimo stovykla „Laisvės kovų atmintis“ skirti 5 tūkst. 200 eurų. Šiam projektui, kuris surinko 49 balus, iš viso buvo prašoma 6 tūkst. 380 eurų.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė informavo, kad „Anykščių jaunimo klubas kartu su Lietuvos laisvės įamžintojų sąjūdžiu surengs pilietinę stovyklą 15–25 m. jaunimui, kvies pažinti ir išsaugoti Laisvės kovų istoriją, aktualizuoti istorinį ir memorialinį paveldą.“
Pernai klubo projektui savivaldybė skyrė 10 tūkst. 700 eurų.

Repuos „Anykščių šilelį“

Viešosios įstaigos „Cezario grupė“ (vadovas Paulius Čižinauskas) projektui „Anykščių šilelis: moderni sceninė interpretacija ir edukacijos“ skirti 8 tūkst. eurų. Šiam projektui, kuris surinko 47 balus, iš viso buvo prašoma 14 tūkst. 300 eurų.
Apie šį projektą I. Eidrigevičienė pateikė šią informaciją: „Projektas skirtas Anykščių bendruomenei pristatyti lietuvių literatūros klasiko A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ modernią sceninę interpretaciją. Vykdant projektą ketinama suorganizuoti kūrybines dirbtuves-edukacijas gimnazistams šio kūrinio tema. Kūrybinės dirbtuvės-edukacijos ne tik dalyviams suteiks įdomių žinių apie poemą, bet ir leis patiems gimnazistams sukurti ir atlikti hip-hopo muzikos stiliaus kūrinį pagal „Anykščių šilelio“ ištraukos tekstą.“

Skirs dėmesį autistiškiems vaikams

Mažosios bendrijos „Moliniai reikalai“ (vadovė Ramūnė Pranckevičiūtė) projektui „Molinė vasara“ skirti 2 tūkst. eurų. Šiam projektui, kuris surinko 47 balus, iš viso buvo prašoma 2 tūkst. 343 eurų.
Kaip nurodė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė, šis projektas yra „kūrybinė keramikos veikla, skirta šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimu.“

Bendradarbiaus su kariniu orkestru

Tautinių šokių ansamblio „Gojus“ klubui (vadovė Jūratė Uselienė) renginių ciklui „Šokiu nuaustos dienos“ skirti 6 tūkst. 700 eurų. Šiam projektui, kuris surinko 50 balų, iš viso buvo prašoma 16 tūkst. eurų.
Apie šį projektą I. Eidrigevičienė pateikė šią informaciją:
„Projektas susideda iš III dalių: bendradarbiaujant su kariniu orkestru Gojaus kolektyvas sukurs ir pristatys šokių ir muzikos programą, bei sukurtas filmas.
Bus inicijuota kūrybinių šokių iniciatyva – sušoktas lietuvių tradicinis šokis „Kepurinė“ Lajų take.“

Įveiklins Troškūnų istorines erdves

Viešosios įstaigos „Laiko skrynia“ (vadovė Tatjana Vjalicina) kultūrinei programai „Geras žmogus ir per krūmus randa kelią į Troškūnus“ – Troškūnų miestelio jubiliejiniams renginiams skirti 6 tūkst. 300 eurų. Šiam projektui, kuris surinko 49 balus, iš viso buvo prašoma 16 tūkst. eurų.
Kaip informavo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė, „projektu planuojama profesionaliai, teatralizuotai parengti menines-kūrybines programas įveiklinant Troškūnuose esančias XVIII a. erdves.
Planuojamas meninių renginių ciklas, kuriuo bus paminėtos Troškūnų iškilios datos.“

Kurs Troškūnų vizualią komunikaciją

Viešoji įstaiga „aRRchyvas“ (vadovė Eglė Rakauskaitė) projektui „Troškūnų fotografijos rezidencija’26“ skirti 4 tūkst. eurų. Šiam projektui, kuris surinko 45 balus, iš viso buvo prašoma 6 tūkst. 445 eurų.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė nurodė, kad „projektas tęsia VšĮ aRRchyvas veiklą, kuri siekia kurti tvarią profesionalaus meno platformą Aukštaitijos regione, ilgainiui formuojančią nuolatinę kūrybinių patirčių ekosistemą, pagerbiant fotomenininko Romualdo Rakausko (1941–2021) atminimą. Planuojamos vienos savaitės trukmės fotografijos rezidencijos, kurių metu Troškūnų Bernardinų vienuolyne (2026 m. fokusas – surežisuota meninė fotografija) sukurti profesionalią, įtaigią, ilgalaikę Troškūnų miestelio vizualią komunikaciją, stiprinti Troškūnų miestelio identitetą, Anykščių rajono įvaizdį, didinti Anykščių krašto kultūros žinomumą vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.“
Pernai šios viešosios įstaigos projektui savivaldybė skyrė 3 tūkst. 375 eurus.

Traupyje puoselės šiuolaikinį cirką

Asociacijos „Teatronas“ (vadovas Gildas Aleksa) projektui „Traupio šiuolaikinio cirko centras (pilotinė versija)“ skirti 9 tūkst. 500 eurų. Šiam projektui, kuris surinko 53 balus, iš viso buvo prašoma 16 tūkst. eurų.
Apie šį projektą I. Eidrigevičienė pateikė šią informaciją: „Projektas „Traupio šiuolaikinio cirko centras“ – tai pilotinė iniciatyva, skirta įveiklinti buvusios Traupio pagrindinės mokyklos patalpas ir sukurti naują kūrybinę erdvę šiuolaikiniam cirkui Anykščių rajone. Projekto metu bus organizuojamos tarptautinės šiuolaikinio cirko rezidencijos, kuriose dalyvaus Lietuvos ir užsienio menininkai. Rezidencijų metu kūrėjai vystys savo spektaklius, dirbs kūrybiniame procese ir bendradarbiaus tarpusavyje, prisidėdami prie inovatyvių scenos meno formų kūrimo. Projektas taip pat numato profesionalaus šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklio pristatymą Traupyje bei edukacinę veiklą – knygos apie šiuolaikinį cirką pristatymą, diskusiją ir dokumentinių filmų peržiūras Anykščiuose.“
Pernai šios asociacijos projektui savivaldybė skyrė 7 tūkst. 775 eurus.

Finansavimas neskirtas 21 pateiktam kultūros ir meno projektui

Kurklių miestelio, kuris šiemet yra viena iš Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, bendruomenės (vadovė Elena Dedelienė) projektui „Anykščiai tarp senųjų legendų ir modernaus gyvenimo“ buvo prašoma 10 tūkst. eurų.
Vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ (vadovas Vytautas Bagdonas) projektui „Knygos „Stingulio metų sakmės“ parengimas ir išleidimas“ buvo prašoma 4 tūkst. 500 eurų.
Debeikių seniūnijos seniūno pavaduotojos Jurgitos Pumputienės projektui „Anykščių krašto tradicijų gija: amatai ir tautodailė“ buvo prašoma 5 tūkst. 270 eurų.
Mažosios bendrijos „Linksmai“ (vadovė Renata Pažūsienė) projektui „SENSORY: Klasika tamsoje“ buvo prašoma 15 tūkst. 851 euro.

Kostiumų dailininkės Rūtos Biliūnaitės projektui „Kūrybinės termo spaudos dirbtuvės Anykščių rajone“ buvo prašoma 2 tūkst. 600 eurų.
Traupio bendruomenės (vadovė Neringa Aukštuolienė) projektui „Traupio mėgėjų teatro 70-metis: gyva tradicija, vienijanti kartas“ buvo prašoma 9 tūkst. 860 eurų.
Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos socialinės pedagogės Julijos Tuskenienės projektui „Vienuolio metų ratas: 12 akimirkų“ buvo prašoma 4 tūkst. 457 eurų.
Kavarsko asociacijos „Žinių šaltinis“ (vadovė Eglė Djačenko) projektui „Anykščių krašto istorijos“ buvo prašoma 3 tūkst. 848 eurų.
Mažosios bendrijos „Laimės kloniai“ (Justas Tekutis) projektui „Kultūrinė-edukacinė programa J. Karoso sodyboje Anykščių rajone“ buvo prašoma 5 tūkst. 390 eurų. Pernai šios bendrijos projektui savivaldybė skyrė 10 tūkst. eurų.

Anykščių televizijos ir informacijos centro (vadovas Petras Nazarovas) projektui „Pamiršti Anykščiai – vaizdai ir garsai“ buvo prašoma 4 tūkst. 450 eurų. Pernai analogiškam šio centro projektui savivaldybė skyrė 2 tūkst. 200 eurų.
Kavarsko bendruomenės namų projektui „Skambantis Kavarsko Šv. Jono šaltinis“ buvo prašoma 7 tūkst. 490 eurų. Pernai analogiškam bendruomenės namų projektui savivaldybė skyrė 2 tūkst. 400 eurų.

Andrioniškio bendruomenės centro (vadovas Rolandas Aleknavičius) projektui „Andrioniškio miestelis: kaimai, žmonės, įvykiai“ buvo prašoma skirti 3 tūkst. eurų.
Šimonių girios bendruomenės (vadovė Barbora Domarkaitė) projektui „Skambantis kluonas girioje“ buvo prašoma skirti 15 tūkst. 840 eurų.
Viešosios įstaigos „Anykščių kraštas“ (vadovė Greta Šimėnė) projektui „Palatavio piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai“ buvo prašoma skirti 6 tūkst. 225 eurus.
Ažuožerių kaimo bendruomenės (vadovė Jolanta Jurkėnienė) projektui „Šalia vieni kitų – kartu stipresni“ buvo prašoma skirti 12 tūkst. 962 eurus.
Ažuožerių moterų klubo (vadovė Simona Žudienė) projektui „Kultūros kelias“ buvo prašoma skirti 8 tūkst. 550 eurų.
Uždarosios akcinės bendrovės „Sinchronizacija“ (vadovas Aidas Deveikis) projektui „Anykščiai, knygynas „Pegasas“, „Kėdainiai, knygynas „Pegasas“ ir „Jonava, knygynas „Pegasas“ buvo prašoma skirti 8 tūkst. 884 eurus.

Nefinansavo jaunimo iniciatyvos ir Tarybos nario žmonos projekto

Asociacijos „Be protokolo“ (vadovas Gilbertas Šeštokas) projektui „ALT3RNO“ buvo prašoma skirti 15 tūkst. 999 eurus.
Paraišką finansavimui gauti teikė asociacija „Be protokolo“. Viena iš šios asociacijos steigėjų yra buvusi Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Anykščių skyriaus aktyvistė Severina Šeštokaitė.

S. Šeštokaitė yra viena iš Anykščiuose jaunimo kuriamo ir organizuojamo alternatyvios muzikos bei kultūros renginių ciklui „ALT3RNO“ organizatorių.
Pernai šiam renginių ciklui savivaldybė skyrė 10 tūkst. 700 eurų, tačiau tuomet projektą teikė Anykščių jaunimo klubas.
Mažosios bendrijos „Bitelių dovanos“ (vadovė Dovilė Pravilionienė) projektui „Kūrybos upė II“ buvo prašoma 15 tūkst. 650 eurų.
D. Pravilionienė yra pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą į Anykščių rajono tarybą išrinkto Lino Pravilionio žmona.
Pernai šios mažosios bendrijos projektui savivaldybė skyrė 6 tūkst. eurų.

Nefinansuotas „Nykščių“ vadovo projektas, nepasisekė ir jo sūnui

Asociacijos „Aukštaitijos komunikacijos projektai“ (vadovas Linas Bitvinskas) projektui „Anykščiai – praeities ir ateities baladės“ buvo prašoma 8 tūkst. 380 eurų.
Šiai asociacijai priklauso Anykščiuose veikiantis naujienų portalas „Nykščiai“.
L. Bitvinsko sūnaus Mykolo Bitvinsko individualios įmonės projektui „Tylos kraštovaizdžiai: pasakojimai iš Anykščių paraščių“ buvo prašoma skirti 11 tūkst. 100 eurų.
Beje, pernai šio šeimyninio dueto projektams savivaldybė buvo dosni. L. Bitvinsko projektui skirti 3 tūkst. 660 eurų, o M. Bitvinsko projektui – 5 tūkst. eurų.
Iš viso bendra visiems 35 kultūros ir meno projektams iš savivaldybės biudžeto prašoma suma siekė 323 tūkst. 466 eurus.

Nefinansuotiems projektams skirtų balų neatskleidė

„Anykšta“ kreipėsi į savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėją I. Eidrigevičienę, prašydama pateikti informaciją, kiek balų surinko kultūros ir meno projektai, kurių nuspręsta nefinansuoti.
Šią informaciją I. Eidrigevičienė pateikti atsisakė, teigdama, kad to daryti neleidžia Kultūros ir meno projektų finansavimo tvarkos aprašas.
„Pagal patvirtintą Kultūros ir meno projektų finansavimo tvarkos aprašo 30 p., viešai skelbiami tik tie projektai ir kita detali informacija, kuriems skirtas finansavimas.
Projektų vertinimą atlieka Komisija, kuri kiekvieną paraišką vertina pagal nustatytus kriterijus.
Komisijos narių skirti balai yra naudojami sprendimui dėl finansavimo arba nefinansavimo priimti, tačiau nefinansuotų projektų detalūs vertinimo rezultatai nėra viešinami. Kiekvienas pareiškėjas, kurio projektui finansavimas nebuvo skirtas, turi teisę individualiai susipažinti su savo paraiškos vertinimo rezultatais teisės aktų nustatyta tvarka“, – nurodė I. Eidrigevičienė.

Kolegų paraiškas vertino patys Kultūros tarybos nariai

Pagal priemonę „Kultūros ir meno projektų įgyvendinimas“ pateiktas paraiškas vertino penki Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos nariai.
Tai – I. Eidrigevičienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, istorikas dr. Norbertas Černiauskas, Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas prof. Tomas Ladiga ir viena iš Janydžių galerijos įkūrėjų, kostiumų dizainerė Jolanta Rimkutė.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė „Anykštai“ patikino, kad tie rajono Kultūros tarybos nariai, kurie buvo susiję su pačių pateiktomis paraiškomis, nuo jų vertinimo nusišalino. Ji taip pat sakė, kad Kultūros tarybos nariai gali vertinti savo kolegų Taryboje pateiktas paraiškas.
„Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateiktus išaiškinimus tai daryti jie gali, nes jie nesusiję giminystės ar darbo ryšiais“, – sakė I. Eidrigevičienė.
I. Eidrigevičienė „Anykštai“ nurodė, kad vertinant kultūros ir meno paraiškas „remiamasi VTEK išaiškinimo 2.1 punktu „Dėl Lietuvos kultūros tarybos narių nusišalinimo“, kuriame aiškiai nustatyta, kad interesų konfliktas konstatuojamas tik esant tiesioginiam ir akivaizdžiam ryšiui su asmeniniais interesais.“
Tačiau Lietuvoje vertinat projektus, kurie bus finansuojami biudžeto lėšomis, galioja kiti skaidrumo kriterijai.
Pavyzdžiui, didžiausius ir svarbiausius respublikoje projektus vertinančios ir administruojančios Lietuvos kultūros tarybos ir kitų institucijų procedūrose galioja griežti skaidrumo reikalavimai. Tarybos narys ar ekspertas, pamatęs, kad tarp vertinamų projektų yra jo kolegos, darbovietės ar asmeniškai pažįstamo kūrėjo paraiška, privalo nedelsdamas apie tai informuoti vadovybę ir nusišalinti.
Šios taisyklės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme.

Bendruomenė suabejojo sprendimų skaidrumu

Paaiškėjus, kuriems kultūros ir meno projektams skirtas finansavimas, dėl savivaldybėje priimtų sprendimų socialiniuose tinkluose apmaudo neslėpė Ažuožerių kaimo bendruomenė.
„Esame nusivylę, nes į projektų rengimą buvo įdėta daug laiko, idėjų ir nuoširdaus noro kurti veiklas mūsų žmonėms – vaikams, jaunimui, šeimoms ir visai bendruomenei. Tikėjome, kad kultūrinės, edukacinės ir bendruomeniškumą stiprinančios iniciatyvos yra vertos palaikymo.
Ypač skaudu matant viešai pasirodančią informaciją apie finansuotus projektus ir visuomenėje kylančius klausimus dėl sprendimų skaidrumo. Tai kelia daug minčių ir abejonių ne tik mums, bet ir daugeliui aktyviai veikiančių bendruomenių“, – rašė Ažuožerių kaimo bendruomenės atstovai.