Artėjant didžiosioms metų šventėms spaudoje, socialiniuose tinkluose, pagaliau iš lūpų į lūpas plinta prašymai paaukoti: sergančiam vaikui, kuriam reikalingi brangūs vaistai, skurstančiai, galo su galu nesuduriančiai senolei, pagaliau lojantiems ir miauksintiems beglobiams gyvūnams…
Kaip nepasiklysti prašymų jūroje? Praeiti pro ištiestą ranką ar vis dėlto į ją įdėti kelis eurus? Yra manančių ir taip, kad paaukotas euras vis tiek nieko nepakeis, tad geriau išgerti puodelį kavos.
„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar jie dalyvauja labdaringose akcijose? Ar sunkiai atveria pinigines ieškodami euro? O gal labdaringa veikla ne mūsų, piliečių, reikalas, gal socialines problemas turi spręsti valdžios institucijos?
Regina DRŪSIENĖ, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos direktorė:
– Aš pati asmeniškai palaikau įvairiais labdaros iniciatyvas. Kartais gal protingiau duoti žmogui meškerę ir pamokyti, kaip tą žuvį pasigauti, bet kiekviena situacija yra skirtinga, tad ir pagalbos forma būna skirtinga.
Mūsų mokykloje jau vienuolika metų prieš šv. Kalėdas vyksta labdaros spektaklis, kuriame vaidina visa mokyklos bendruomenė – vaikai, tėvai, mokytojai. Šiemet pavyko surinkti apie 1000 eurų. Šie pinigai naudojami įvairiems tikslams: mažiau pasiturintiems mokiniams paremti, taip pat vaikams, kurių šeimas ištiko netektis – mirė mama ar tėtis, o gal susirgo pats vaikas.
Nors ir nedidelės sumos, bet skiriama pinigų ir gabiausiems mūsų gimnazijos moksleiviams, vykstantiems į rajonines, respublikines olimpiadas. Geriausiems mokiniams besibaigiant mokslo metams dovanojame čekius į knygyną ar baseiną.
O kai reikia, savo bendruomenės nariams padedame ir patys asmeniškai, prie to mielai prisideda ir visas mokytojų kolektyvas.
Man atrodo, kad parama yra ne tik pinigai – mūsų gimnazijos bendruomenė lanko ir vaikų, ir senelių namus, vežam jiems savo gamintus atvirukus… Ne visada garbaus amžiaus žmonės turi kas juos aplankytų, o toks dėmesys – vaikų padovanotas atvirukas – sugraudina senolius ne mažiau nei paaukotas euras.
Mes pastebim, kad vaikai jau mokosi dalintis – kaip kas gali, taip. Manau, po truputį keičiasi ir visuomenė, vaikai mato pavyzdį šeimose, mato mokyklose, natūraliai ir patys taip daro… Aš dar labai noriu pasidžiaugti, kad ne tik labdaros akcijos yra organizuojamos, bet „madinga“
585224 554432Some truly nice stuff on this website, I really like it. 445779