Ar daržovės turi teisę gyventi laisvai? (Rievės. 2026-01-16)

Dar iki socialinių tinklų įsigalėjimo žmonių nuomonės buvo sėkmingai formuojamos, tačiau negalėjome matyti grįžtamojo ryšio. Nebuvo galima apčiuopti, ką konkretus žmogus galvoja apie kitus žmones ar apie įvykius. Dabar, kai yra feisbukas – viskas kaip ant delno.
Jeigu žmogus feisbuke piktinosi Šeimų maršu, jo profilio nuotrauka greičiausiai kažkada buvo papuošta ir vakcinacijos agitaciniu rėmeliu, paskui dar turėjo būti ir kelio ženklas su nuo tilto nuriedančia kultūra. Vienu iš paskutinių įrašų tokio veikėjo feisbuke turėtų būti kažkas apie Kapčiamiesčio poligono būtinybę ir kad Orlauskas vatnikas.
Ir atvirkščiai – jeigu tu prieš vienalytes santuokas, tai tu ir prieš skiepus, ir prieš Garbačiauskaitę, ir dar labai labai nori taikos ir todėl tau poligono nereikia. Nei Kapčiamiesty, nei Naujamiesty, nei užmiesty.
O štai Seimo narys, demokratas Tomas Tomilinas per Aulelių ūkininkų Žilių karvių skandalą neįsiteko savo feisbuko burbule ir nuėjo paskui karves.
VšĮ „Tušti narvai“, kuri sukėlė skandalą dėl Žilių karvių, savo veiklos esmę pasako įstaigos pavadinimu. „Tušti narvai“ ir reiškia tušti narvai. Ne pakratyti, ne apšiltinti, ne stikliniai, o tušti narvai. Pavadinimo idėja – gyvulio laikymas, suvaržius jo laisvę, yra blogis.
T. Tomilinas, kai Seimas svarstė draudimą fermose auginti kailinius žvėrelius, regis, gerai sutarė su „Tuščiais narvais“. Kitais plačiai skambėjusiais klausimais T. Tomilinas taip pat buvo prie moderniųjų. Jis ir skiepytas, ir gėjų eitynėse dalyvavęs, ir prieš LRT užvaldymą protestavo.
„Visada rėmiau ir remsiu gyvūnų gerovės politiką, tačiau šį kartą Tušti narvai, paskelbę nepatikrintą informaciją apie Alvyros ūkį Anykščių rajone, smarkiai prašovė. Esu buvęs tame ūkyje, matęs, fotografavęs laimingas karves, kurios, skirtingai nuo daugelio karvių Lietuvoje ir kitose ES šalyse, daugiau nei pusę metų praleidžia gryname ore, natūraliose ganyklose“, – A. Žilienę feisbuke užstojo T. Tomilinas.
Nežinau, ką karvės apie laimę T. Tomilinui pasakojo, bet galiu spėti, jog jos gali svajoti apie švaresnius šonus. Vargu ar teiginys, jog T. Tomilinas Žilių karves vasarą matė pievoje, gali būti įrodymu, jog jos žiemą negali būti mėšle. Gali. Mėšlas labai greitai atsiranda. Ir visada esmė slypi mėšle. Lietuvoje tik visiškai išskirtiniai individai ieško tiesos, absoliuti dauguma tiesą žino, o paskui ieško faktų, galinčių patvirtinti jų tiesą.
T. Tomilino gynybiniai argumentai buvo skysti, bet ačiū, kad jie buvo.
Į Aulelių fermos istoriją žiūrėjau nei kaip į šmeižtą, piktybiškumą, bet kaip į eilinį dviejų pasaulių susidūrimą. Nėra didelės prasmės kapstytis po fermos mėšlą, karvių ferma savo idėja yra tuščių narvų antonimas. Jei įsteigtų Žiliai VšĮ, ji turėtų vadintis „Pilna ferma“.
Nebūtinai filosofija, kad „geriausia žuvis yra lašiniai“ turėtų dominuoti, bet gyvuoti ji turi teisę.
P. S.
Ar daržovės turi teisę gyventi laisvai? Ar moralu agurkus pūdyti šiltnamiuose? Ar pomidoras nejaučia skausmo? Ar tikrai cukinija neturi sielos?