Lajų takas, Anykščių Šv.Mato bažnyčios apžvalgos bokštas ir net pats nepajudinamasis Puntuko akmuo netrukus turės rimtą konkurentą. Anykščiuose numatyta pastatyti daugiabutį, kuris turistams bus ne mažiau įdomus nei populiariausi krašto lankytini objektai.
J.Biliūno gatvėje bemaž dešimtmetį apleistas stovėjęs senosios bibliotekos pastatas sulaukė investuotojo. Ši vieta pasikeis neatpažįstamai. Būsimas daugiabutis su Lajų taku nekonkuruos į jį investuotų lėšų dydžiu, nebus aukštesnis už aukščiausią Lietuvoje Anykščių Šv.Mato bažnyčią, bet turės šiokių tokių panašumų su legendiniu Puntuko akmeniu.
Daugelis, ko gero, dar ir šiandien prisimena, kaip prieš dešimtmetį šviesaus atminimo Vytauto Galvono suburta kompanija slapčia nusprendė „nuprausti“ Puntuko akmenį, nes šis visas buvo apkerpėjęs ir apsamanojęs. Trumpai tariant, tuomet atrodė lyg ir negražus. Tačiau pasaulis taip sparčiai keičiasi, kad dabar apsamanojęs vaizdelis yra madingas ir stilingas.
Tai štai, senosios bibliotekos pirkėjas, pasitelkęs projektuotojų išmonę, sugalvojo senosios bibliotekos pastato vietoje iškilsiančio statinio sienas apželdinti samanomis.
„Samanos yra nuostabus dalykas“, – sakė būsimo daugiabučio projektuotoja architektė Salvinija Bentkė.
Ji pabrėžė, kad samanomis dekoruotų pastatų sienų Lietuvoje dar niekur nėra, tad Anykščiai bus pirmasis miestas, turėsiantis tokį neįprastą dekorą.
Toks sumanymas viešojoje erdvėje susilaukė labai įvairių nuomonių – vieni idėją pastato sienas apželdinti samanomis vadino originalia , kiti stebėjosi – kaip taip galima, o viena feisbuko vartotoja rėžė be užuolankų: „Kol suremontuos, tai ir apaugs“…
Užmojis senosios bibliotekos pastato sienas apželdinti samanomis daugelį privertė prisiminti Maironio eilėraštį „Trakų pilis“ ir jame išsakytas mintis pritaikyti šiandieninėms anykštietiškoms aktualijoms.
„Pelėsiais ir kerpėm apaugus gražiai, tai štai mūs garbinga pilis. Jos aukštąsias sienas užlipdė žaliai, o ji tebestovi dar vis. Ir vėjas pakyla, ir drumsčias Šventoji, ir gatvė vis veržias platyn. Nors fūros važiuoja, vaikai maskatuoja, bet sienos nevirsta žemyn. Pilie, tu tiek amžių praleidai garsiai, ir tiek mums davei milžinų, tu didžio kurorto galybę matei, kurs brido tarpuos samanų. Kada tik keliu važiavau pro tavy, man veržės iš džiaugsmo širdis, džiugi ašarėlė įstrigo aky, užtemdė manąsias akis. Ne veltui dvasią raminti pradėjau, pro langus vien daugiabutininkus regėjau“, – eilėmis prakalbo vienas iš portalo anyksta.lt skaitytojų, dar kartą įrodydamas, kad Anykščiai ne šiaip vadinami poetų ir rašytojų kraštu, o peno poezijai gali suteikti ir visiškai buitiški dalykai.
Nors yra manančių, kad senosios bibliotekos pastato sienos iki kažkada šioje vietoje prasidėsiančių daugiabučio statybų samanomis apaugs natūraliai, Anykščiams jau metas sukti galvą, kaip iš turistų už pasižiūrėjimą į išskirtinį daugiabutį paimti pinigą.
Šalia daugiabučio sienų tikrai galėtų vykti Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ skaitymai. Samanos juk greičiausiai vis vien bus vietinės, tad kam leisti trypti anykštėnams tokio brangaus miško paklotę. O daugiabučio kiemelyje, tarp mišku kvepiančių samanų sienų, laisvai galėtų būti rengiamas Miško festivalis…
Tikėtina, kad naujai pastatytu daugiabučiu susižavėję turistai vėliau norės apžiūrėti ir kitus Anykščių miesto daugiabučius. Apie vietos daugiabučius, jų administravimą bei kitais neįkainojamos informacijos lobynais su miesto svečiais galėtų pasidalyti ir edukacijas vesti anykštėnė Marijona Fergizienė.
Vėliau stipresnių nervų turistus pravartu būtų nuvesti apžiūrėti Valančiaus gatvės bendrabučio laiptinių, kuriose jau be dekoracijų būtų galima susukti pilnametražį siaubo filmą, o trokštantiems išskirtinio interjero pasiūlyti nakvynę „gaidžiu“ papuoštame daugiabutyje…
Ir nereikia čia laidyti replikų, kad daugiabutis su samanomis apžėlusiomis sienomis yra „gražu“ ar „negražu“. Kaip sakydavo mūsų senoliai – „Nėra tų namų, kad nebūtų samanų“..
