Siekiant tobulinti rinkimų organizavimą, siūloma keisti apygardų ir apylinkių komisijų sudarymo tvarką, įtvirtinti reikalavimą šių komisijų nariams mokėti valstybinę kalbą, suteikti teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tikrinti kandidatų rinkimų programas, suvienodinti balsavimo procedūras.
Tai siūlančius Rinkimų kodekso pakeitimus, atsižvelgdamas į parlamentinės kontrolės metu išryškėjusias teisines spragas, šią savaitę Seimui ketina pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas.
„Kodekso pataisas padiktavo anksčiau vykę Seimo, savivaldos ir kiti rinkimai. Jų metu išryškėjusias problemas mūsų komitetui nurodė VRK. Ji pateikė mums savo matymus, pasiūlymus. Mes juos išdiskutavome komiteto sudarytoje darbo grupėje ir teikiame parlamentarų apsisprendimui“, – Eltai sakė Seimo TTK vadovas J. Sabatauskas.
Jis tikisi, kad naujas kodekso nuostatas pavyks pritaikyti jau 2027 m. savivaldos rinkimams.
Jei Seimas pritartų, VRK turėtų teisę įvertinti, ar kandidatų rinkimų programoje nėra dezinformacijos, klaidinančios ar melagingos informacijos.
Kaip numato projektas, rinkimų programa negali būti paneigiamos pamatinės konstitucinės vertybės, ji negali prieštarauti pamatiniams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir joje negali būti skelbiama visuomenę klaidinanti ar melaginga (tikrovės neatitinkanti) informacija.
Nustačiusi, kad kandidato ar kandidatų sąrašo rinkimų programa ar jos dalis neatitinka šių reikalavimų, VRK galės priimti motyvuotą sprendimą šios programos ar jos dalies neskelbti ir nespausdinti.
„Siūlomu pakeitimu siekiama suteikti VRK aiškų teisinį pagrindą vertinti rinkimų programų turinį ir užkirsti kelią dezinformacijos, klaidinančios ar teisės aktams prieštaraujančios informacijos skleidimui valstybės biudžeto lėšomis. Tai prisidėtų prie sąžiningo ir skaidraus rinkimų proceso užtikrinimo“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų programos finansuojamos valstybės lėšomis ir yra oficialiai platinamos rinkėjams, anot projektą įregistravusio J. Sabatausko, valstybė turi pareigą užtikrinti, jog jose nebūtų skleidžiama dezinformacija, klaidinanti, manipuliatyvi ar melaginga informacija.
„Tokios informacijos paskelbimas oficialiuose leidiniuose gali klaidinti rinkėjus, daryti neigiamą įtaką rinkėjų apsisprendimui ir mažinti pasitikėjimą rinkimų procesu“, – sako projekto rengėjai.
Šiuo metu VRK neturi įgaliojimų ir pareigos įvertinti rinkimų programų turinį tais atvejais, kai jose galimai pateikiama dezinformacija ar kita teisės aktams prieštaraujanti informacija ir jos nespausdinti.
Pagrindiniame rinkimų organizavimą numatančiame dokumente taip pat siūloma nustatyti, kad VRK papildomai teikiami tik tokie dokumentai ir informacija, kurių nėra informacinėse sistemose, finansuojamose iš biudžeto ar valstybės pinigų fondų, arba kurie nėra paskelbti viešai.
Rinkimų komisijos nariams – reikalavimas mokėti valstybinę kalbą
Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas ir rinkėjų skundus, Rinkimų kodekse siūloma įtvirtinti reikalavimą rinkimų komisijos nariams mokėti valstybinę lietuvių kalbą Vyriausybės nustatytu lygiu. Tokiu pakeitimu siekiama užtikrinti sklandų ir efektyvų rinkimų organizavimą bei rinkėjų teisę gauti informaciją valstybine kalba.Taip pat tikimasi, kad tai sumažins procedūrinių klaidų ir ginčų tikimybę, sustiprins pasitikėjimą rinkimų procesu ir jo teisėtumu.
Projekto rengėjų teigimu, siūlomas teisinis reguliavimas būtų proporcingas, atitiktų konstitucinį valstybinės kalbos statusą bei būtų orientuotas į viešojo intereso apsaugą – tinkamą ir skaidrų rinkimų organizavimą.
„Pastaraisiais metais VRK per rinkimus gauna nemažai rinkėjų nusiskundimų dėl to, kad dalis rinkimų komisijų narių kai kuriuose regionuose nemoka valstybinės kalbos arba ją moka nepakankamai. Tokios situacijos kelia praktinių problemų užtikrinant sklandų rinkimų procesą, aiškų ir suprantamą bendravimą su rinkėjais, taip pat gali sudaryti prielaidas procedūriniams pažeidimams. Rinkimų komisijų nariai vykdo viešojo administravimo funkcijoms priskirtinas užduotis: organizuoja balsavimą, teikia informaciją rinkėjams apie jų teises ir pareigas, aiškina balsavimo tvarką, nagrinėja rinkėjų prašymus bei skundus, pildo oficialius dokumentus, surašo protokolus ir priima sprendimus. Šių funkcijų tinkamas vykdymas neatsiejamas nuo gebėjimo aiškiai ir taisyklingai vartoti valstybinę kalbą tiek žodžiu, tiek raštu“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Šiuo metu galiojantis Rinkimų kodeksas nustato bendruosius reikalavimus rinkimų komisijų nariams, tačiau reikalavimo mokėti valstybinę kalbą nenumato.
Planuojama suvienodinti balsavimo procedūras
Rinkimų kodekso pakeitimais taip pat siūloma suvienodinti reikalavimus balsavimui iki rinkimų dienos savivaldybėje, namuose, specialiuose balsavimo punktuose ir balsavimui rinkimų dieną rinkimų apylinkėje.
Dabartinis reglamentavimas, anot J. Sabatausko, sudaro prielaidas nevienodai taikyti normas skirtingose balsavimo vietose. Dėl procedūrinių skirtumų gali dažniau pasitaikyti klaidų, o skirtingi reikalavimai ne visada yra aiškūs rinkėjams ir rinkimų stebėtojams.
„Pavyzdžiui, draudimas rinkėjams išsinešti iš balsavimo vietos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ir juos perduoti kitiems asmenims nustatytas tik balsuojant iš anksto, draudimas daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti – tik balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, o draudimas viešinti biuletenio pildymą ar skelbti užpildytą rinkimų biuletenį ar biuletenius – tik rinkimų dieną“, – pastebi projekto rengėjas.
Jei Seimas pritartų, Rinkimų kodekse atsirastų nuostata, kad „balsavimo iki rinkimų dienos metu ir rinkimų dieną draudžiama daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti“.
Jeigu rinkėjas sugadina rinkimų biuletenį ir jį grąžina rinkimų komisijos nariui, jis ant sugadinto biuletenio turėtų užrašyti, kad biuletenis buvo sugadintas, rinkėjui išduoti kitą biuletenį, nurodyti datą ir pasirašyti.
Siūloma įtvirtinti draudimą rinkėjams išsinešti iš balsavimo vietos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus, perduoti juos kitiems asmenims. Taip pat būtų draudžiama bet kuria forma viešinti biuletenio pildymą ar skelbti užpildytą.
Į rinkimus reglamentuojantį kodeksą siūloma įrašyti naują nuostatą dėl rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitų atvejų, kai šiurkščiai pažeidžiamos rinkėjų teisės. Nustačius tokius atvejus, VRK pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas privalėtų sustabdyti balsavimą iki pažeidimai bus pašalinti.
Siūlo sumažinti rinkimų komisijų narių skaičių
Kodekso pataisomis siūloma keisti rinkimų komisijų sudarymo modelį, sumažinant jų narių skaičių. Jei Seimas pritartų, politinės partijos, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai jų veiklai finansuoti, negalėtų siūlyti savo kandidatų į apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijas.
Jei Seimas pritartų pokyčiams, 2027 m. savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatūras į rinkimų komisijas galėtų siūlyti: 6 politinės partijos pagal Seimo rinkimų rezultatus, 9 politinės partijos pagal savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, 24 politiniai komitetai (atitinkamose savivaldybėse), taip pat 3 institucijos – savivaldybių administracijų direktoriai, teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija – į apygardų rinkimų komisijas.
Organizuodama 2024 m. rinkimus, VRK sulaukė pastabų dėl pernelyg didelio šių komisijų narių skaičiaus. 2024 m. Seimo rinkimuose 4 apygardų komisijose dirbo 16 narių, 23 komisijose – 15 narių. Iš 1 tūkst. 895 rinkimų apylinkių net 178 turėjo mažiau nei 250 rinkėjų. Pasitaikė atvejų, kai apylinkėje, kurioje buvo 124 rinkėjai, dirbo 9 komisijos nariai. Iš viso 861 apylinkėje vienam komisijos nariui teko nuo 13,78 iki 100 rinkėjų sąraše.
VRK duomenimis, daugiau nei pusėje rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose buvo 1 tūkst. ir mažiau rinkėjų. Šiose apylinkėse vidutiniškai dirbo 6–7 komisijos nariai, tačiau 36 apylinkėse dirbo net po 10–11 komisijos narių. Mažiausioje apylinkėje, kurioje dirbo 10 komisijos narių, buvo 208 rinkėjai.
Skaičiuojama, kad taikant galiojantį rinkimų komisijų sudarymo modelį, jų narių skaičius per 2027 m. savivaldybių ir merų rinkimus padidėtų apie 1,4–1,5 karto.
Nekeičiant komisijų sudarymo tvarkos, anot VRK, valstybės biudžete reikėtų numatyti daugiau lėšų rinkimų organizavimui. Skaičiuojama, kad iki 80 proc. rinkimų rengimo išlaidų sudaro komisijų darbo užmokestis.
Siūloma, kad naujos Rinkimų kodekso nuostatos įsigaliotų šių metų rugsėjo 1 d.
