Rūšiavimo statistika Lietuvos savivaldybėse

2019 m. Lietuvos gyventojai rūšiavimo konteineriais surinko  51,5 tūkst. tonų pakuočių atliekų, o tai 5,5 tūkt. tonų arba 12% daugiau negu buvo sutvarkyta 2018 m. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas 2019 m. surūšiavo 18,4 kg pakuočių atliekų (2013 m. – 7,6 kg; 2014 m.- 8,5 kg; 2015 m.- 10,6 kg; 2016 m. – 12,9 kg; 2017 m. – 14,9 kg; 2018 m.- 16,4 kg). Anykščių rajono savivaldybėje vidutiniškai vienas gyventojas 2019 m. surūšiavo – 25,93 kg. (2018 m. – 20,43 kg.)

2020 m. Gamintojų ir importuotojų atlikti kontroliniai patikrinimai 18 Lietuvos savivaldybių parodė, kad į individualaus naudojimo rūšiavimo konteinerius, skirtus pakuotėms, gyventojai ir toliau meta avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Tokios netinkamai išrūšiuotos atliekos kartais sudaro apie trečdalį ir daugiau tokių konteinerių turinio. Kitaip sakant, už pakuočių tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai priversti tvarkyti dar ir mišrias atliekas, nors tai jiems visiškai nepriklauso.

Kolektyvinio naudojimo plastiko ir popieriaus pakuotėms skirtų konteinerių turinys yra ne geresnis – rūšiuotos atliekos yra stipriai užterštos mišriomis atliekomis. Kiek geresnis kolektyvinio naudojimo stiklo konteinerių turinys. Nors pasitaiko, kad į stiklo konteinerius, skirtus stiklinių pakuočių surinkimui, metami automobiliniai stiklai, molio dirbiniai, plytelės. Tuo tarpu mišrioms atliekoms skirtuose konteineriuose, deja, vis dar gausu įvairiausių pakuočių, kurios turėtų būti rūšiuojamos.

VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė atkreipia dėmesį, kad neaiškiomis cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė greičiausiai galėtų būti vertinama kaip pavojingoji atlieka. Jos išmesti į pakuočių atliekų konteinerius pagal nustatytą tvarką nederėtų, kaip ir vaistų buteliukų, tepalais ar pavojingomis medžiagomis užterštų pakuočių.
„Taip pat svarbu, kad išmetant pakuotę į rūšiavimo konteinerį joje nebūtų maisto likučių. Plauti pakuotę nėra privalu, nors išplauta pakuotė ir palengvina rūšiavimo ir perdirbimo procesus. Svarbiausia, kad pakuotėse neliktų jokio turinio“, – primena PTO atstovė.
„Tiesa ta, kad užteršdami pakuotėms skirtus konteinerius netinkamomis atliekomis vartotojai savo netvarkos kainą pajunta per prekių kainas. Tvarkydami jas patiriame papildomų išlaidų, kurios yra tris kartus didesnės už tvarkymo išlaidas atliekų, surenkamų mišrių atliekų konteineriais. Taip vartotojas padidina veiklos sąnaudas, o galiausiai tampa naujų prekių kainos dalimi. Deja, turbūt reikia laiko, kad šią sąsają bei atsakingo rūšiavimo naudą suprastų ne mažuma, o dauguma. Na, o didžiausia dabartinės atliekų rūšiavimo ir tvarkymo sistemos bėda yra ta, kad už netvarką, kurią sukelia neatsakingi gyventojai, turi padengti tie, kurie tvarkingai rūšiuoja, bei tie, tvarko net ir mišrias atliekas, dėl kurių tvarkymo neturėtų sukti galvos“, – sako Eglė Razbadauskaitė.

Organizacijos užsakymu 2019 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis – Gyventojai nerūšiavimo priežastimis nurodo tas pačias priežastis, kaip ir 2013 m., t.y. baimę, kad išrūšiuotos atliekos vis tiek bus pilamos į vieną mašiną ir sumaišomos su komunalinėmis atliekomis, neturėjimą kur namuose laikyti išrūšiuotų atliekų (mažai vietos virtuvėje), kita dalis gyventojų netiki, kad jų išrūšiuotos atliekos bus perdirbtos, taip pat dar yra keletas savivaldybių, kuriose trūksta rūšiavimo konteinerių. Tiesa, yra gyventojų, kurie atsakė, kad trūksta laiko ir noro arba nejaučia ekonominės naudos. Tokių buvo šiek tiek daugiau nei 10%.