Seimo Žmogus teisių komiteto nariai vyksta į Rygą, kur ketina susipažinti su gerąja Latvijos patirtimi, užtikrinant smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų apsaugą.
Ketvirtadienį ir penktadienį Latvijos sostinėje Rygoje viešes Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto narai Marija Aušrinė Pavilionienė, Sergejus Ursulas, Ona Valiukevičiūtė ir Egidijus Vareikis. Jie dalyvaus susitikimuose su Latvijos Saeimos Teisės bei Žmogaus teisių ir viešųjų reikalų komitetų ir Ombudsmeno institucijos atstovais. Vizito programoje taip pat numatytas susitikimas su Rygos regioninio apeliacinio teismo teisėja.
Vizitą inicijavęs ŽTK, pastaruoju metu daug dėmesio skiriantis smurto artimoje aplinkoje problemai Lietuvoje spręsti ir kompleksiškai peržiūrintis šią sritį reglamentuojančius teisės aktus, nusprendė, kad būtų labai naudinga plačiau susipažinti, kaip ši problema yra sprendžiama kaimyninėje Latvijoje. 2014 metais Latvijoje buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis sustiprinta smurtą patyrusių asmenų apsauga, ir jau 2015 metais numatytos priemonės buvo sėkmingai taikytos. 2015 m. Latvijos ombudsmeno institucija tapo akredituota A statusu kaip visiškai atitinkanti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje patvirtintus Nacionalinių žmogaus teisių institucijų principus.
Lietuva kol kas neturi tokios institucijos, tačiau ŽTK remia Seimo kontrolierių įstaigos siekį gauti A statuso akreditaciją ir tapti Nacionaline žmogaus teisių institucija Lietuvoje. Vizito metu tikimasi susipažinti ir pasinaudoti geriausia Latvijos patirtimi ir pažanga žmogaus teisių užtikrinimo srityje. Vizito metu ŽTK sieks sužinoti, kokių veiksmingų priemonių imasi Latvija, siekdama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, taip pat tikisi sulaukti vertingų patarimų, kokių tolesnių žingsnių turėtų imtis Lietuva, norėdama turėti A statusą atitinkančią Nacionalinę žmogaus teisių instituciją.
Šių metų gegužės 26 d. sukako penkeri metai, kai Seimas priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Šio įstatymo priėmimas buvo svarbus įvykis Lietuvos visuomenei ir valstybei. Pirmą kartą buvo pripažinta, kad dėl smurtu artimoje aplinkoje keliamos žalos šis nusikaltimas priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Valstybė išreiškė įsipareigojimą greitai reaguoti į iškilusias grėsmes, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. ŽTK aktyviai atlieka įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės pavedimą pateikti pasiūlymus dėl įstatymo tobulinimo, ėmėsi iniciatyvos detaliai analizuoti įstatymo taikymo problemas, siekiant šio žmogaus teisių pažeidimo užkardymo ir veiksmingesnės nukentėjusiųjų nuo smurto apsaugos. Komitetas, atsižvelgdamas į būtiną kompleksinį požiūrį sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą, sausio 13 d. posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti.
Latvijos Saeimas 2014 metais yra priėmęs civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis nustatytos specialiosios apsaugos priemonės ieškovui civilinėje byloje, jei jis yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje nuo atsakovo. Lietuvos parlamentarai susitiks su teisėja ir aptars praktinius naujų nuostatų įgyvendinimo aspektus bei jų efektyvumą apsaugant asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje.
