Sąjūdžio dainius Arvydas Vilčinskas – dar ne senukas…

17 metų išsvajotoje Amerikoje pragyvenęs, prabangų namą su baseinu užsidirbęs 54 metų dainų kūrėjas ir atlikėjas Arvydas Vilčinskas prieš koncertą Anykščių kultūros centre išskirtiniame interviu „Anykštai“ teigė, kad į Lietuvą jis grįžo daryti tai, ką moka – kurti ir dainomis savo jausmus perduoti gerbėjams.

17 metų išsvajotoje Amerikoje pragyvenęs, prabangų namą su baseinu užsidirbęs 54 metų dainų kūrėjas ir atlikėjas Arvydas Vilčinskas prieš koncertą Anykščių kultūros centre išskirtiniame intrviu „Anykštai” teigė, kad į Lietuvą jis grįžo daryti tai, ką moka – kurti ir dainomis savo jausmus perduoti gerbėjams.

–          Kas jus paskatino grįžti iš Amerikos į Lietuvą ir lipti į sceną?

–          Tai aš dėl to ir grįžau, kad galėčiau vėl dainuoti po didesnės pertraukos. Toks buvo sumanymas. Amerika – gera šalis, bet man nepatiko, ką ten veikiau, ir man labai patinka tai, ką darau čia. Amerikoje  8 metus vairavau sunkvežimį, remontavau butus. Tai, kas Lietuvoje buvo mano hobis, Amerikoje tapo pragyvenimo šaltiniu. Bet visa tai nėra muzika, o į tėvynę aš grįžau dėl muzikos.

–          Ar pilnos salės ateina klausytis jūsų kūrinių? Koks jūsų talento gerbėjas?

–          Geriausia būtų , jeigu jūs pats ateitumėte į šio vakaro koncertą Anykščių kultūros centre ir pats įsitikintumėte, kokie yra mano gerbėjai. Negalėčiau sakyti, kad į mano koncertus ateina vien jaunimas, kuris šėlsta prie scenos. Tam yra kiti… Bet aš kartais būnu nustebęs, kiek daug į mano koncertus ateina jaunimo. Kai dar nebuvau koncertavęs Kaune, o pirmas koncertas vyko 30 km nuo Kauno Kulautuvos miestelyje, pasiklausyti manęs atvažiavo 28 studentai iš Kauno. Studentai į mano koncertą? Tai kažkas neįtikėtino. Jie suprato, kad aš nedainuoju vien tik „Grįžtu namo, kai saulė dar nenusileido…”, o turiu kai ką smagesnio. Ir džiaugiuosi, kad tokių žmonių yra. Bet yra ir tokių, kurie užsiciklinę, jog aš parašiau tą vienintelę dainą „Į Lietuvą” ir viskas. Aš iš viso esu išleidęs 7 albumus. Nesakau, kad jie visi genealūs, bet  tai daugybė dainų, kurios gali patikti įvairaus skonio gerbėjams.

–          Koks jūsų repertuaras?

–          Šiuo metu man pačiam tai būtų sunku įvertinti, bet ir Amerikoje daugelis lietuvių, atėję į mano koncertus pastebėjo, kad šiuo metu mano dainos yra „gilesnės”.  Tai vienintelis žodis, kuris geriausiai ir apibūdina mano repertuarą. Galbūt tą „gilumą” paskatino tai, kad aš pastaruoju metu  kuriu tik pagal savo eiles visas dainas ir galbūt jaučiuosi, kad turiu ką pasakyti. Anksčiau man būdavo lengviau būnant Lietuvoje rasti poetą, pagal kurio kūrybą parašydavau dainą. Tai Amerikoje surasti lietuvių poetą yra žymiai sunkiau… Be to, mano amžius jau kitoks, požiūris į viską keičiasi, aš jaučiuosi, kad turiu ką pasakyti. Pajutęs, kad turiu dar parako, kūrybinių minčių aš ir nutariau grįžti į Lietuvą. Amerikoje daug metų aš negrojau, nes neturėjau ką pasakyti. Man, būnant 37 metų, kai išvažiavau iš Lietuvos, atrodė, kad viskas baigta ir tu, senuk, čia daugiau nesvaik, rūpinkis šeima, kad visiems būtų gerai…O darbar aš nesijaučiu, kad esu senukas, viskas atrodo kitaip. Kol kruti, kol turi minčių, tol gyvenu muzika, o svarbiausia, kad dar ir žmonės į mano koncertus ateina…

Visas interviu  – „Anykštoje”