Medžius šalia Laimės žiburio numatyta iškirsti iki šių metų kovo 15 dienos.
Šalia Laimės žiburio, ant Liudiškių kalvos, bus nupjauti 326 medžiai. Medžių kirtimus inicijavo Anykščių rajono savivaldybės administracija. Šiais darbais prasidės Laimės žiburio atnaujinimas.
Tikinama, kad ant Liudiškių kalvos bus pjaunami tik pavojingai pasvirę, pažeisti, nudžiūvę medžiai.
Laimės žiburio kalvą juosiantis miškas yra Anykščių miesto teritorijoje, todėl Anykščių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Valstybinių miškų urėdiją dėl pažeistų ir ligotų medžių sutvarkymo. Leidimai šiame miške vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus buvo derinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybine miškų tarnyba.
„Tai labai populiari miesto vieta, į kurią plūsta lankytojai įvairiais metų laikais, tad aktualu, kad ji būtų patraukli akiai ir, svarbiausia, saugi vaikščioti. Būtina pašalinti džiūstančius, kai kur jau virstančius medžius“, – apie numatomus sanitarinius kirtimus sakė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio vadovė Monika Sirgėdienė.
Žadama, kad šalia Laimės žiburio sunkioji miško kirtimo technika nepasirodys.
„Miškas yra kalvotoje vietoje, jame ir žiemos metu lankosi žmonės, todėl sanitariniam kirtimui atlikti ieškojome tokio sprendimo, kuris mažiausiai trikdytų įprastą miestiečių ir miško gyvenimą. Nenaudosime sunkiosios miško kirtimo technikos, sužymėtus medžius parduosime nenukirstu mišku“, – kalbėjo M. Sirgėdienė.
Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio vadovė M. Sirgėdienė priminė, kad miestų miškai priskiriami rekreaciniams miškams. Miško tvarkymo darbai juose turi būti baigti iki kovo 15 d., kad netrukdytų perintiems paukščiams.
Tai vienas iš pirmųjų žingsnių prieš atnaujinant Laimės žiburio paminklą. Pernai pavasarį dėl medžių kirtimo ant Liudiškių kalvos ypač aktyviai pasisakė šiuo metu nuo pareigų dėl galimai korupcinių veiksmų nušalintasis Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Pasak K.Tubio, šalia Laimės žiburio paminklo auga nemažai invazinių medžių, todėl esą gamta nenukentės. Rajono vadovo teigimu, medžių kirtimui šalia Laimės žiburio jau nebeprieštarauja ir tam anksčiau nepritaręs Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka. Tiesa, kiek anksčiau K.Šerepka yra perspėjęs, kad „tai reikia daryti pakankamai atsargiai“.
„Savo darbo pradžioje buvau taip pat tokią mintį iškėlęs, kad reikia atidengti šitą obeliską, bet tada man pasirodė, kad tas kirtimas gan sudėtingas”, – tuomet kalbėjo Anykščių regioninio parko direktorius K.Šerepka.
Pernai pavasarį tuometinė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą dėl paveldotvarkos 2018 metų programos patvirtinimo. Šioje programoje taip pat numatytas finansavimo skyrimas rašytojo, visuomenės veikėjo Jono Biliūno kapo ir obelisko, vadinamo Laimės žiburiu, tvarkybos (remonto, restauravimo) darbams. Šiam projektui įgyvendinti skirtos valstybės biudžeto lėšos siekia 44,77 tūkst. Eur. Anykščių rajono savivaldybė prie projekto įgyvendinimo prisidės 23,55 tūkst. Eur.
Atlikus restauravimo darbus pagal parengtą konservavimo, restauravimo darbų programą, bus atnaujintas J. Biliūno bareljefinis portretas ir antkapis, nuvalyti granito blokai, rekonstruotas stogelis, laiptų turėklai sustiprinti betonu ir nuvalyti mechaniniu būdu, įrengta kritulių surinkimo ir nuvedimo sistema, kartu įrengiant naują lauko akmenų lataką.
Ant paminklo viršaus taip pat planuojama įrengti šviečiantį žiburį, kad jis matytųsi pačiuose Anykščiuose.
„Anykštos“ kalbinti žmonės stebėjosi planuojamų iškirsti medžių skaičiumi.
Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas, paklaustas, ką manantis apie kirtimus šalia Laimės žiburio, kalbėjo: „Skaičius baugina. Kokiame plote auga tiek pavojingų medžių? Visame sklype, einant taku nuo automobilių parkavimo aikštelės, matyti nemažai medžių, kuriuos reikia tvarkyti, bet ar jie ir pateks į 326 medžių skaičių?
Na, o sugrąžinti XX amžiaus vidurio vaizdo nebeįmanoma. Deja, bet smėliakalnių vaizdo nebesugrąžinsime. VII ir vėlesniuose ano amžiaus dešimtmečiuose Liudiškių kalvos teritorijoje leista augti miškui. Tad turime sutikti, kad Jonas Biliūnas ilsisi nebe ant iš visų pusių matomos, bet ant miške pasislėpusios kalvos“.
Buvusi Anykščių savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, dabar Panevėžio miesto vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė kalbėjo, kad kertami medžiai gali pažeisti ir pačią Liudiškių kalvą. „Lietuvoje esant tokiam miškų kirtimų vajui, pasisakau prieš kirtimus. Kai iškertamas toks medžių kiekis, likę medžiai nebeturi sąauginės atramos. Todėl pakanka kiek stipresnio vėjo, kad kiti medžiai išvirstų. Lietuvoje turime labai gerą pavyzdį, kas nutiko su Gedimino kalnu, kai buvo iškirsti medžiai – jis slenka, byra… Taip gali nutikti ir su Liudiškių kalva. Taigi, mano nuomone, visais atžvilgiais yra pavojinga atidengti kalną. Pirmiausia labai rimti ekspertai turi apžiūrėti medžius ir įvertinti jų būklę. Nupjauti medį trunka kelias minutes, o kiek reikia laukti, kol jis užaugs? 30- 40 metų… Į Anykščius žmonės atvyksta gyventi ir dėl kraštovaizdžio, žalumos. Miestui medžių iškirtimas grožio tikrai nepridės…“ – kalbėjo D. Gasiūnienė.
Paklausta, ką mananti apie planus apšviesti patį Laimės žiburį, D. Gasiūnienė sakė: „Aš pasigendu informacijos apie tai. Žinia apie tokius planus turėtų būti paskelbta savivaldybės internetinio puslapio viršuje. Kai buvo planuojama apšviesti Anykščių bažnyčios bokštus, buvo sudaryta darbo grupė, kartu su specialistais diskutuota, kaip tai profesionaliausiai padaryti. Blogo apšvietimo pavyzdžių Anykščiuose mes jau turime…
O kalbant apie Laimės žiburio apšvietimą, tai jį galima padaryti labai paveikų… Juk pats Laimės žiburys susijęs su legendomis, šiek tiek mistiniais dalykais. Todėl ir tas apšvietimas galėtų būti neryškus, šiek tiek mistinis, kuris, kartu su ant kalvos augančiais medžiais (o ne plynais kirtimais) kurtų gūdų vaizdinį…“
