Lietuvos pieno perdirbėjai pripažįsta, kad pieno supirkimo kainos jau pasiekė dugną, tačiau didinti jų vis tiek neketina. Lietuvos pieno perdirbėjai pripažįsta, kad pieno supirkimo kainos jau pasiekė dugną, tačiau didinti jų vis tiek neketina.
Tuo tarpu net šiuolaikiškus ūkius turintys žemdirbiai labai rimtai
prognozuoja, jog, dar labiau sumažinę pieno supirkimo kainas,
perdirbėjai rizikuoja likti be žaliavų, rašo "Valstiečių laikraštis".
Stambiausios šalies perdirbimo įmonės švenčių proga nepradžiugins pieno
gamintojų. Ne tik "Rokiškio sūris", "Žemaitijos pienas", bet ir Pieno
žvaigždės" artimiausiu metu supirkimo kainų didinti neketina. Net
atvirkščiai – kitų metų pradžioje žada jas dar mažinti apie 10 proc.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) ką tik baigė tyrimą,
kuris turėjo įvertinti galutinio produkto vertės pasiskirstymą tarp
pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų.
Vidaus rinkoje
geriamojo pieno kaina pradėjo kilti 2007 m. rugpjūtį, o aukščiausią
tašką pasiekė 2008 m. kovą. Parduotuvėse pieno kaina liko stabili, o
žemdirbių dalis pradėjo mažėti nuo 0,8 lito už kilogramą iki 0,58 lito
už kilogramą šių metų rugsėjį ir mažėja iki šios dienos.
Pasak
LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, balandžio
mėnesį už litrą pieno žemdirbiui dar teko 28 proc., pernai ši dalis
buvo pakilusi iki 39 proc. Taigi tendencija negailestinga – žemdirbių
dalis kainos struktūroje nuolat mažėja.
AB " Pieno žvaigždės"
vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas sako: "Šiuo metu eksportui
skiriame net 80 proc. superkamo pieno, sandėliai pilni pagamintos,
tačiau neparduotos produkcijos. Manau, pieno rinkoje bus nemažai
pokyčių. Konkurencinėje kovoje išliks tik stipriausios ir
efektyviausiai dirbančios įmonės. Gera žinia, kad net tokiomis
sunkiomis sąlygomis pagaminama daugiau pieno nei pernai. Maisto
paklausa bus visada, taigi ir ūkininkai, ir mes turime gerą
perspektyvą".
