Sveikatos centrus įkurti siekiant beveik visoms – 59 iš 60 Lietuvos savivaldybių, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog tai viršijo lūkesčius.
Kaip pranešė ministerija, antradienį Birštone surengtoje diskusijoje kai kurių savivaldybių vadovams pastebint, kad šie centrai leidžia sustiprinti ir praplėsti gyventojams teikiamas paslaugas, kiti teigė, jog juos kuria tam, kad turėtų galimybę gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad sveikatos centrų, kurie pirmiausiai turėjo būti pagalba mažoms savivaldybėms konsoliduoti medicinos paslaugas, populiarumas viršija lūkesčius.
Sveikatos centrai kuriami rajone veikiančių gydymo įstaigų pagrindu. Savivaldybėms sudarytos galimybės steigti sveikatos centrą sudarant bendradarbiavimo sutartis tarp gydymo įstaigų, veikiančių rajone arba jas jungiant į vieną juridinį asmenį. Tokiu būdu išplečiamas valstybės lėšomis finansuojamų sveikatos paslaugų teikimas bei supaprastinamas paciento kelias.
Pasak ministro, šie centrai yra pirmiausiai vienas iš įrankių keisti paslaugų struktūrą, priartinant sveikatos paslaugas prie gyventojų.
„Vidutinis europietis gyvena dešimt metų ilgiau nei lietuvis. Mūsų žmonės irgi nusipelno gyventi ilgiau – ne tik ilgiau, bet ir kokybiškai, sveikai. Su esama sveikatos paslaugų struktūra mes to nepasiekiame, vadinasi, ji turi keistis. Sveikatos centras tėra vienas iš būdų, kaip suaktyvinti ambulatorinių paslaugų teikimą“, – diskusijoje teigė ministras.
Tuo metu Alytaus meras Nerijus Cesiulis teigė, kad nors miestas kurs funkcinį sveikatos centrą, didesnių pokyčių mieste kol kas nemato.
„Pasakysiu atvirai – kol kas nematome didelės naudos iš sveikatos centro steigimo, gal pokyčių bus regione, bet mieste kol kas nematome to. Kuriame centrą, kad mus pasiektų Europos Sąjungos lėšos“, – kalbėjo jis
Pasak mero, kyla iššūkių, kaip suderinti interesus su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios dalyvauja sveikatos centro kūrime.
Tuo metu Molėtų meras Saulius Jauneika kaip didžiausią sveikatos centrų privalumą įvardijo konsultacinės poliklinikos sustiprinimą.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė sakė, kad svarstant, ar steigti tokį centrą, nugalėjo argumentas, jog tai padarius reabilitacijos paslaugos taps prieinamos savivaldybės gyventojams, ko iki šiol nebuvo.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja Vilma Srogė nurodė, kad savivaldybės sulauks 122 mln. eurų tiesioginių investicijų pokyčiams.
Pasak A. Dulkio, visos ES struktūrinės lėšos – per 800 mln. eurų – vienokia ar kitokia forma pasieks savivaldybes, todėl faktinės investicijos į pokyčius bus gerokai didesnės.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius teigė, kad finansavimo sąlygos nebuvo keičiamos, todėl paslaugų įkainiai bus vienodi tiek steigiant centrą, tiek nedalyvaujant jo veikloje.
„Nors stengiamės užtikrinti stabilumą, vis dėlto viena naujovė buvo įdiegta. Kartu su sveikatos centrais ateina papildomas finansavimas ligoninių skubios pagalbos priėmimo skyriams – tiems skyriams, kurie sulaukia ne mažiau nei šešių pacientų per parą, skiriama subsidija. Tikimės, kad toks skyrius galės sėkmingiau dirbti nei iki šiol, labiau patenkinti pacientų poreikius“, – sakė jis.
dulkinam
po 6 per parą padulkynam