Šventojoje, aukščiau siauruko geležinkelio tilto, anykštėnas sužvejojo didžiulę lydeką.
Saulėtas rytas, Eifelio bokšto varsomis spindintis geležinkelio tiltas Šventosios srovės veidrodžiuose žaidžiantis pavasario žalumas, smagi vilniečių ekskursantų grupė ir pakrantėje, valtyje ramiai gulinti didžuvė.
Tikra margašonė Šventosios karalienė. o gal karaliūnas, jau nurimęs išsitiesęs savo smaragdiniu metriniu kūnu. O taip aš ją pagavau – šypsodamasis taria neįspėjamos gamtos galybės
pamaldžiai sužavėtas žvejas.Paslaptingas – tepasako tik vardą – tokį sparnuotą – Darius. Drama vyko ten, gerokai aukščiau tilto – prieš srovę. Sugavęs gal šešias lydekaites, visas trumpesnes nei pusmetrio, visas,
kurias vėl į gelmes paleisti privaloma. Ir štai tada užkibo didžuvė. Žinoma priešinosi, gal instinktu suvokdama, kad tai kova ne tik dėl laisvės, bet ir dėl gyvybės, bet pasidavė žmogui, pateko į sėkmingo žvejo valtį. Pakankamai
storaliemenė ir viso metro, dar ir su keliais centimetrais ilgumo. O koks būtų svoris? Na gal dešimties kilogramų ir nevalios bet ne kažkiek iki tokio apvalumo pritrūktų. Grožis pats tikriausias ir suvokimas, kad dar ir didesnių žuvų upėje esama. ” Parduok, parduok…” – nelabai tikėdamiesi keliautojai šaukė, bet žvejas nė į kalbas nesileido – reta laimė tokią žuvį sugauti, juk tai gal net didžiausia jo gyvenimo žuvis, svajonių didžuvė.
Magnificent items from you, man. I’ve take into account your stuff prior to and you’re simply too great.
I really like what you’ve received right here, really like what you’re stating and the way through which you say it.
You are making it enjoyable and you still care for to
keep it wise. I can not wait to read much more from you.
That is actually a terrific website.