Sausį šokus šilumos kainoms SADM ramina – nepasiturintiems dalį kompensuos valstybė

Valdžiai nuo sausio panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą bei termometro stulpeliui krentant iki 20 laipsnių žemiau nulio, šildymo sąskaitos už pirmą metų mėnesį gerokai išaugs, teigia šilumos tiekėjų atstovas.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas ramina – socialiai remtiniems žmonėms šildymo brangimą kompensacijomis iš dalies padengs valstybė.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius teigia, kad vien dėl šalčių šildymo kainos sausį išaugs iki 15 proc., palyginti su gruodžiu. Be to, šilumą brangins ir pabrangęs kuras, o visą šį prieaugį dar padidins 21 proc. PVM.

„Už sausio mėnesį sąskaitos bus gerokai didesnės negu įprastai. Keli faktoriai susidės į krūvą. Pirmas dalykas, tai pats klimatas – temperatūra gerokai žemesnė negu įprastinė. Proporcingai maždaug 1 laipsnis nukrypimo temperatūros į minuso pusę lemia apie 5 proc. (didesnį – BNS) šilumos suvartojimą. Tai akivaizdu, kad (šaltis – BNS) pridės kokius 10 proc. ar net 15 proc. Ir tada prie visos šitos sumos dar prisidės panaikinta (PVM – BNS) lengvata“, – BNS aiškino V. Lukoševičius.

BNS rašė, kad Seimui pernai panaikinus 9 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, šiluma nuo sausio brangs maždaug 12 procentų. 

„Biokuras ir bendrai kiti energijos ištekliai, iš kurių gaminama šiluma, paskutiniu metu brango ir buvo perkami gerokai brangiau negu, pavyzdžiui, ankstyvą rudenį. Tai sudėjus visus šituos faktorius, deja, bet reikia tikėtis gerokai didesnių sąskaitų už sausio mėnesį, kurios pasieks vartotojus maždaug vasario 10 dieną“, – pridūrė šilumininkų atstovas.

Biokuro kainų vidurkis gruodžio mėnesį buvo 26,4 euro už megavatvalandę – 16,5 proc. didesnis nei lapkritį ir 10 proc. didesnis nei 2024 metų gruodį, pranešė Lietuvos energetikos agentūra.

V. Lukoševičius akcentavo, kad brangesnis biokuras labiau atsispindės sąskaitose už vasario-kovo mėnesius.

„Kol kas to biokuro yra, bet kainos yra gerokai didesnės negu buvo perkama, pavyzdžiui, vasarą, rudenį arba ilgalaikiais kontraktais šitam žiemos laikotarpiui. Tai tiesiogiai turės įtakos (kainoms – BNS) šiek tiek vėliau – už vasarį greičiausiai, už kovo mėnesį sąskaitose atsispindės tas faktorius“, – akcentavo V. Lukoševičius.

Šilumos tiekėjus vienijančios asociacijos vadovas įvardijo dar vieną šilumos kainų augimo priežastį – anot jo, išaugus šilumos poreikiui biokuro katilų pajėgumų nepakanka, todėl reikia naudoti dujinius ir skysto kuro katilus, kurių šilumos gamybos kaina yra didesnė.

„Kadangi biokuro katilų galingumo dabar jau trūksta prie tokių temperatūrų, kai yra minus 10 (laipsnių – BNS) ir daugiau, tai tenka užkurti dujinius katilus arba skysto kuro katilus, o jų šilumos gamybos savikaina yra gerokai didesnė negu biokuro katilų“, – pabrėžė jis.

Pasak V. Lukoševičiaus, didžiausios šildymo kainos turėtų būti mažesnių miestų bei žiedinėse savivaldybėse.

„Ne tiek klimatinės sąlygos, jų skirtumai lems kainas, bet dar vis naudojama kai kuriose vietovėse kuro struktūra, kur daugiau dujų deginama, pavyzdžiui, Vilniaus rajone ar kitų didžiųjų miestų rajonuose, žiedinėse savivaldybėse. Ten paprastai būna brangesnė šiluma, kaip ir mažesnėse savivaldybėse, kur tai lemia vartojimo tankis“, – BNS aiškino V. Lukoševičius.

Šildymo sąskaitų prabrangimą nepasiturintiems amortizuos valstybė

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas pabrėžė, kad padidėjusias išlaidas šildymui mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms iš dalies kompensuos valstybė.

„Nepriklausomai nuo to, kiek beaugtų šildymo kaina, pabrangimą amortizuoja valstybė“, – BNS teigė J. Argustas.

Pernai birželį tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad nereikia baimintis PVM lengvatos šildymui naikinimo, nes tai padidins naštą turtingiesiems, tačiau mažesnes pajamas gaunantiems žmonės numatytas saugiklis – kompensacijos.

J. Argustas teigė, kad 2025 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais gauta 256 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų – 4 proc. mažiau nei 2024 metais tuo pat laikotarpiu. 

Ministerija BNS teigė prognozuojanti, kad kompensacijos šį šildymo sezoną bus skirtos maždaug 184 tūkst. gavėjų, o jų suma gali siekti apie 94 mln. eurų..

Gyventojams šiemet kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (466 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (699 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.

Išmokos priklauso ne tik nuo šeiminės padėties, pajamų, bet ir turto, jos paprastai skiriamos visam šildymo sezonui.  

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikoma būsto ploto riba: vienam žmogui – 50 kv. metrų, pirmam šeimos nariui – 38 kv. metrų, antram – 12 kv. metrų, o trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų. 

Kaip rašė BNS, šią savaitę du kartus fiksuota žemiausia oro temperatūra per pastaruosius dvejus metus.